Bakterijos, gyvenančios mūsų burnoje ir žarnyne, gali „išjungti“ baltymus, sukeliančius alergines reakcijas žemės riešutams, rodo naujas tyrimas.
Žmonėms, turintiems sunkią žemės riešutų alergiją, reikšmingai padidinus šių mikrobų kiekį, ateityje galbūt būtų galima padėti lengviau pakelti sąlytį su alergenu – tačiau iki praktinio taikymo dar gana toli.
Mokslininkų komanda iš Madrido autonominio universiteto (Ispanija) ir McMaster universiteto (Kanada) nustatė dvi bakterijų rūšis – Rothia ir Staphylococcus, – kurios pasižymi unikaliu gebėjimu ardyti žemės riešutuose esančius alergizuojančius baltymus.
Šios natūraliai žmogaus seilėse ir plonojoje žarnoje aptinkamos bakterijos skaido žemės riešutų baltymus, kurie įprastai sukelia gyvybei pavojingą anafilaksinę reakciją.
Anafilaksė yra viena iš priežasčių, kodėl mokyklose dažnai draudžiama neštis žemės riešutų produktus. Manoma, kad iki 2 procentų žmonių Europoje ir JAV turi žemės riešutų alergiją, o tarp vaikų sergamumas dar didesnis. Vaikams taip pat gerokai labiau išauga mirties nuo anafilaksijos rizika.
Kas vyksta alerginės reakcijos metu?
Alerginės reakcijos kyla tuomet, kai organizmas tam tikrą medžiagą klaidingai atpažįsta kaip pavojingą grėsmę. Žemės riešutų sukelta anafilaksė – tai itin stipri, iš esmės „perdėta“ imuninės sistemos reakcija.
Realus žemės riešuto pavojus organizmui, susijęs daugiausia su tuo, kad mūsų virškinimo fermentai jo baltymų nepajėgia tinkamai suskaidyti, yra nepalyginamai mažesnis už pavojų, kurį sukelia pati anafilaksinė reakcija.
Žmonių, turinčių sunkią žemės riešutų alergiją, organizmas, susidūręs su žemės riešutų baltymais (ypač Ara h 1 ir Ara h 2), gamina didelį kiekį imunoglobulino E (IgE) antikūnų. Dėl to prasideda itin stiprus uždegiminis atsakas: gali ištikti anafilaksinis šokas, užtinus gerklei ir smarkiai nukritus kraujospūdžiui.
Klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad žemės riešutų alergija sergantys žmonės geriau toleruoja kontaktą su alergenu, jei jų burnos ir žarnyno mikrobiome gausu baltymus skaidačių bakterijų. Tokiu atveju dalis alergiją sukeliančių baltymų būna suskaidoma dar prieš imuninės sistemos reakciją.
Tyrime dalyvavo 19 vaikų (1–14 metų amžiaus), turinčių žemės riešutų alergiją ir jau užsiregistravusių į burninę imunoterapiją – eksperimentinį gydymo metodą, kuriuo stengiamasi pamažu desensibilizuoti pacientą, labai atsargiai didinant alergeno dozes.
Prieš pradedant gydymą iš vaikų buvo paimti seilių mėginiai jų burnos mikrobiotai ištirti. Vėliau vaikams atliktas įprastas mėginys, siekiant įvertinti jų jautrumą žemės riešutų baltymams.
Kraujo tyrimai po sąlyčio su alergenu parodė, kad pacientai, kurių burnoje ir žarnyne buvo daugiau žemės riešutų baltymus „mėgstančių“ bakterijų, pasižymėjo didesne tolerancija alergenui ir lengvesne alergine reakcija.
Priešingai, tie pacientai, kuriems alerginė reakcija prasidėdavo esant itin mažoms žemės riešutų dozėms, turėjo gerokai mažesnį Micrococcales bakterijų kiekį. Šiai grupei priklauso ir Rothia, ir Micrococcus – abu šie mikroorganizmai yra ypač veiksmingi skaidant žemės riešutų baltymus.
Tyrėjų teigimu, burnos mikrobiota gali tapti svarbiu rodikliu, padedančiu prognozuoti, kokio stiprumo reakciją sukels žemės riešutai, ir paryškina mikroorganizmų vaidmenį IgE sukeliamose alerginėse reakcijose.
Eksperimentai su pelėmis: kaip bakterijos veikia baltymus
Eksperimentai su pelėmis parodė, kaip Rothia ir Staphylococcus gali skaidyti pagrindinius alergizuojančius žemės riešutų baltymus Ara h 1 ir Ara h 2, taip potencialiai sumažindamos baltymų kiekį, su kuriuo turi susidurti imuninė sistema.
Naudojant laboratorines peles, genetiškai linkusias į anafilaksinę reakciją žemės riešutams, nustatyta, kad sąmoningai pakoregavus jų mikrobiomą galima pasiekti apsauginį poveikį.
Rothia jau anksčiau in vitro (ląstelių kultūrų) tyrimuose parodė ypatingą „apetitą“ dviem pagrindiniams alergizuojantiems žemės riešutų baltymams. Kuomet pelėms buvo duodamos didelės šių bakterijų dozės, jų anafilaksinės reakcijos žymiai susilpnėjo.
Perspektyvos gydymui ir diagnostikai
Visi šie rezultatai leidžia manyti, kad mikroorganizmai ateityje gali tapti svarbia grandimi valdant žemės riešutų alergiją: jie galėtų sumažinti potencialiai mirtinos reakcijos stiprumą ir padėti nustatyti pacientus, kuriems burninė imunoterapija būtų pernelyg rizikinga.
Norint išsiaiškinti, ar, pavyzdžiui, probiotikai galėtų būti saugi ir veiksminga alergijų gydymo priemonė, reikės daugiau klinikinių tyrimų. Šiuo metu gauti duomenys iš žmonių yra stebėjamojo pobūdžio – jie rodo ryšius, tačiau dar neleidžia galutinai įrodyti priežastinių sąsajų.
Tyrėjai pabrėžia, kad konkrečių žmonėse veikiančių mikrobų ir jų sukeltų IgE priklausomų imuninių reakcijų išaiškinimas gali turėti didelę reikšmę mažinant alerginių reakcijų sunkumą.
Jų teigimu, rezultatai parodo, kokį vaidmenį žmogaus mikrobiota gali atlikti lemant IgE vaidinamų reakcijų stiprumą per alergenų skaidymą, ir atskleidžia didelį terapinį potencialą, panaudojant bakterijų gebėjimą ardyti alergenus maisto alergijų kontrolei.
