CTIF duomenimis, 2023 m. Lietuvoje užfiksuota daugiau kaip 30 tūkst. ugniagesių iškvietimų ir per 9,2 tūkst. gaisrų. Juose žuvo 100 žmonių, dar 186 patyrė traumas. Tai atitinka 3,57 žuvusiojo 100 tūkst. gyventojų, o vidutiniškai 100 gaisrų baigdavosi daugiau nei viena mirtimi.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per vienuolika šių metų mėnesių šalyje kilo 7,4 tūkst. gaisrų, kuriuose žuvo 62 žmonės ir 136 buvo sužeisti. Palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu (7,2 tūkst. gaisrų ir 74 žuvusieji), 2023 m. gaisrų fiksuota 5,1 proc. daugiau, tačiau žuvusiųjų skaičius buvo 16,2 proc. mažesnis.
PAGD taip pat išskiria dažniausias žūčių priežastis: daugiausia žmonių žuvo dėl neatsargaus rūkymo (20), elektros įrenginių, prietaisų ir instaliacijos gedimų (13) bei neatsargaus elgesio su ugnimi (11). Dar 6 gyvybes nusinešė krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ar eksploatavimo pažeidimai.
Tiek CTIF, tiek PAGD statistika rodo, kad gaisrų rizika Lietuvoje išlieka aukšta, o nuolat pasikartojančios žūčių priežastys leidžia manyti, jog dalį šių rizikų galima sėkmingai valdyti dar iki nelaimės. Tai pabrėžia ir saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
„Nors žuvusiųjų gaisruose šiemet mažiau, bendras gaisrų skaičius, palyginti su pernai, išaugo, todėl prevencija turi būti nuosekli ir paremta kelių priemonių deriniu. Praktika rodo, kad dauguma gaisrų kyla dėl pasikartojančių, kasdienių priežasčių. Todėl vienas techninis sprendimas, pavyzdžiui, dūmų detektorius, realios apsaugos neužtikrina, jei jis nėra įtrauktas į platesnę prevencijos sistemą“, – teigia D. Pocius.
Gaisrai – ilgai ignoruotų rizikų rezultatas
Statistika rodo, kad gaisrų priežastys dažniausiai nėra atsitiktinės – jos susiformuoja palaipsniui, kaupiantis nedidelėms, laiku neišspręstoms rizikoms. „Ekskomisarų biuro“ atstovo teigimu, dažnas gaisras prasideda nuo seniai žinomos, tačiau nuolat atidėliojamos problemos.
„Perkrauti prailgintuvai, netvarkinga buitinė technika ir seniai neprižiūrėta šildymo sistema iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepavojingi, tačiau sutapus keliems rizikos veiksniams gaisro tikimybė smarkiai išauga. Prie to prisideda ir gyventojų įpročiai: pavyzdžiui, rūkymas balkone ar lovoje, atvira žvakių liepsna ankštuose, daiktais užgrioztuose kambariuose, taip pat savadarbiai, nesaugūs elektros sprendimai“, – sako D. Pocius.
Pasak jo, sezoniškumas taip pat turi didelę įtaką tam, kur ir dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai. Šildymo sezono metu dažnesni atvejai, kai dėl nevalytų dūmtraukių gaisrai kyla žiemą. Vasarą ir rudenį išauga gaisrų skaičius sodo nameliuose ir ūkiniuose pastatuose, kuriuose gausu degių medžiagų ir dažnai naudojama senesnė, netinkamai prijungta elektros įranga.
„Tokiose erdvėse gaisras neretai pastebimas tik tuomet, kai ugnis jau būna išplitusi, todėl prarandamas brangus laikas: liepsna greitai apima aplink esančias degias medžiagas, o dūmai per kelias minutes užpildo patalpas, sumažina matomumą ir apsunkina saugų evakavimąsi“, – pažymi „Ekskomisarų biuro“ ekspertas.
Gaisrų prevencijai būtina kompleksinė rizikos kontrolė
D. Pociaus teigimu, dalis gyventojų vengia imtis prevencinių priemonių, tikėdamiesi, kad nelaimė jų nepalies. Tačiau pasikliauti vien dūmų detektoriumi, prisuktu prie lubų, nepakanka – efektyvi rizikos valdymo sistema turėtų būti kelių lygių.
„Rekomenduotinos periodinės elektros instaliacijos patikros, reguliarus kaminų ir šildymo įrangos valymas. Labai svarbūs sertifikuoti dūmų, karščio ir smalkių detektoriai, signalizacija, nuotolinės apsaugos ir stebėjimo sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Tokios sistemos leidžia ankstyvoje gaisro fazėje pastebėti dūmus, temperatūros pokyčius ir kitus pavojaus signalus. Suveikus jutikliui, visą parą budinti saugos tarnyba reaguoja nedelsdama, o nustačius realų pavojų, iš karto kviečiamos atitinkamos tarnybos“, – aiškina D. Pocius.
Jis pabrėžia, kad pastebėjus pirmuosius gaisro požymius, labai svarbu ne tik laiku sureaguoti, bet ir įvertinti situaciją savo saugumo požiūriu.
„Pastebėjus pirmuosius gaisro požymius, nereikėtų veikti impulsyviai. Pirmiausia reikia įvertinti situaciją, įspėti aplinkinius ir, jei įmanoma, nutraukti elektros tiekimą, užsukti dujas. Jei dūmų daugėja ar ugnis plinta, nereikia rizikuoti bandant gaisrą gesinti patiems – būtina kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą ir nedelsiant kviesti pagalbą. Ankstyva, apgalvota reakcija dažnai lemia, ar incidentas liks lokalus, ar peraugs į didelį gaisrą“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.
