Dirbtinio intelekto sugeneruojami kūriniai tampa vis dažnesne kasdienybės dalimi – nuo iliustracijų ir fotografijų iki muzikos ar tekstų. Tačiau JAV teismų praktika rodo, kad toks turinys, bent jau kol kas, negali būti saugomas autorių teisių, jei nėra laikomas žmogaus kūrybos rezultatu. Toliau apžvelgiame vieną reikšmingiausių bylų šioje srityje ir jos galimas pasekmes kūrybos industrijai.
JAV Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti bylą dėl to, ar dirbtinio intelekto sukurtiems meno kūriniams gali būti suteiktos autorių teisės. Toks sprendimas reiškia, kad galiojančiu lieka žemesnės instancijos teismo nutarimas, kuriuo buvo patvirtinta JAV Autorių teisių biuro pozicija – visiškai dirbtinio intelekto sugeneruotas kūrinys negali būti registruojamas kaip saugomas autorių teisių, nes nėra sukurtas žmogaus.
Ši byla siekia 2018 metus, kai informatikas Stephenas Thaleris pateikė prašymą įregistruoti autorių teises kūriniui „A Recent Entrance to Paradise“. Skirtingai nei naudojantis tokiomis viešomis platformomis kaip „ChatGPT“ ar „Midjourney“, Thaleris pats sukūrė dirbtinio intelekto sistemą, kuri ir sugeneravo minėtąjį kūrinį. Vis dėlto 2022 metais JAV Autorių teisių biuras atmetė jo paraišką, motyvuodamas tuo, kad kūrinys nebuvo sukurtas žmogaus, todėl negali būti pripažintas saugomu autorių teisių objektu.
Su tokiu sprendimu Thaleris nesutiko ir ėmėsi teisinių veiksmų. Jis apskundė biuro sprendimą federaliniam teisėjui Vašingtone, vėliau – JAV Apeliaciniam teismui, tačiau abu teismai palaikė Autorių teisių biuro poziciją. Galiausiai byla buvo perduota Aukščiausiajam Teismui, tikintis pakeisti šią praktiką, tačiau pastarasis atsisakė ją nagrinėti.
Aukščiausiajam Teismui atsisakius imtis bylos, Thalerio teisiniai ginčai dėl konkretaus šio kūrinio faktiškai pasibaigė. Teoriškai teismas ateityje galėtų svarstyti panašią bylą, tačiau Thalerio advokatai pabrėžė, kad „net jei vėliau kitoje byloje būtų panaikintas Autorių teisių biuro taikomas testas, Stepheno Thalerio atžvilgiu tai jau būtų per vėlu“. Jų teigimu, dabartinė praktika neigiamai paveiks kūrybos industriją „kritiškai svarbiais metais“, kuomet dirbtinis intelektas sparčiai integruojamas į įvairius kūrybos procesus.
Verta paminėti, kad Thaleris buvo bandęs registruoti ir kitus dirbtinio intelekto sukurtus objektus – jis teikė paraiškas JAV Patentų ir prekių ženklų tarnybai dėl išradimų, kuriuos taip pat priskyrė savo dirbtinio intelekto sistemai. Šios paraiškos buvo atmestos dėl panašių priežasčių: išradėjais ir autoriais, pagal galiojantį reglamentavimą, JAV laikomi tik fiziniai asmenys, o ne mašinos ar algoritmai.