Po ilgos ir sniegingos žiemos Lietuvoje prasidėjo ryškūs pokyčiai, kurie gali nulemti viso pavasario pradžią. Pastarosiomis dienomis temperatūra sparčiai kyla, o daugelyje šalies vietovių jau stebimas intensyvus sniego tirpsmas. Sinoptikai ir hidrologai perspėja – artimiausios dienos gali tapti tikru lūžio tašku, kai per trumpą laiką pasikeis tiek gamtos vaizdas, tiek hidrologinė situacija.
Dar visai neseniai didelę Lietuvos dalį dengė storas sniego sluoksnis. Pastaraisiais metais toks vaizdas tapo vis retesnis, nes žiemos dažniau pasižymėdavo šiltesniais orais ir menku sniego kiekiu. Tačiau šiemet gamta priminė tikrą žiemą – sniego susikaupė nemažai, o dabar jis pradeda sparčiai tirpti.
Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis kai kur temperatūra gali pakilti net iki 13-14 laipsnių šilumos. Tokie orai reiškia vieną dalyką – sniego ir ledo tirpsmas gali vykti itin sparčiai.
Sniego tirpsmas jau įsibėgėjo
Hidrologai pastebi, kad sniego tirpsmo procesas daugelyje šalies regionų jau prasidėjo. Dienomis temperatūra vis dažniau pakyla gerokai virš nulio, todėl sniego danga sparčiai plonėja. Kai kuriose vietovėse ji tirpsta kone akyse.
Tirpstant sniegui susidaro didelis kiekis vandens. Šis vanduo patenka į dirvožemį, upes, ežerus ir kitus vandens telkinius. Specialistai pabrėžia, kad toks procesas gali būti itin naudingas, ypač prisimenant pastarųjų metų pavasarius, kai dalyje Lietuvos fiksuotas vandens trūkumas.
Gausus sniegas gali tapti savotiška gamtos dovana. Tirpstantis vanduo padeda papildyti gruntinius vandenis, pagerina dirvožemio drėgmės balansą ir sudaro palankesnes sąlygas augalijai. Tai ypač svarbu žemdirbiams, kurie pastaraisiais metais dažnai susidurdavo su pavasarinėmis sausromis.
Vis dėlto ši situacija turi ir kitą pusę – kuo greičiau tirpsta sniegas, tuo daugiau vandens per trumpą laiką patenka į aplinką.
Šiluma iki trylikos laipsnių keičia situaciją
Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis temperatūra kai kuriose Lietuvos vietovėse gali pakilti iki dvylikos ar net keturiolikos laipsnių šilumos. Tai reiškia, kad žiemos likučiai gali pradėti nykti ne savaitėmis, o dienomis.
Staigus atšilimas smarkiai paspartina tiek sniego, tiek ledo tirpsmą. Vietovėse, kur per žiemą susikaupė didžiausi sniego kiekiai, vandens srautai gali būti ypač dideli.
Didžiausias iššūkis atsiranda tuomet, kai vanduo nespėja susigerti į dirvožemį arba nutekėti į vandens telkinius. Tokiais atvejais gali susidaryti laikini užliejimai. Dažniausiai jie pasireiškia žemumose arba vietose, kur vandens nutekėjimo infrastruktūra nėra pakankamai efektyvi.
Nors tokie užliejimai paprastai būna trumpalaikiai, jie gali sukelti nepatogumų gyventojams, užlieti laukus ar kelius. Todėl specialistai ragina atidžiai stebėti situaciją ir būti pasiruošusiems greitiems pokyčiams.
Galimi skirtingi pavasario scenarijai
Hidrologai ir meteorologai išskiria du pagrindinius scenarijus, kurie gali susiformuoti artimiausiomis savaitėmis.
Palankiausias variantas būtų toks, kai temperatūra išliktų švelni, tačiau naktimis dar pasitaikytų silpnas šaltis. Tokiu atveju sniegas tirptų palaipsniui – dieną jis tirptų, o naktį procesas sulėtėtų.
Toks scenarijus būtų itin naudingas gamtai. Vanduo turėtų pakankamai laiko susigerti į dirvožemį, papildyti gruntinius vandenis ir pasiekti vandens telkinius. Tai sumažintų hidrologinės sausros riziką vėlesniais mėnesiais.
Tačiau yra ir kitas scenarijus – gerokai spartesnis atšilimas. Jei temperatūra staiga pakiltų ir išsilaikytų aukšta kelias dienas ar net savaites, sniego tirpsmas galėtų tapti labai intensyvus.
Tokiais atvejais upėse gali formuotis ledo sangrūdos. Susigrūdęs ledas gali trumpam sustabdyti vandens tėkmę, o tai sukelia staigesnį vandens lygio kilimą. Tokie procesai kartais tampa viena pagrindinių potvynių priežasčių.
Būtent dėl šios priežasties savivaldybės, esančios potencialių potvynių teritorijose, jau pradėjo ruoštis įvairiems scenarijams.
Artimiausios dienos bus lemiamos
Šiuo metu daugumoje Lietuvos upių vandens lygis dar nėra kritiškai aukštas. Tačiau hidrologai pabrėžia, kad situacija gali keistis labai greitai.
Jei tirpsmas išliks intensyvus, vandens kiekis upėse gali pradėti kilti per gana trumpą laiką. Specialistai nuolat stebi rodiklius ir vertina, kaip greitai į aplinką patenka tirpstančio sniego vanduo.
Didžiausi pokyčiai gali įvykti būtent artimiausiomis dienomis. Kai temperatūra pasieks dviženklę šilumą, paaiškės, kuris scenarijus taps realybe – lėtas ir stabilus pavasario startas ar staigus ir intensyvus tirpsmas.
Viena aišku jau dabar: šių metų pavasaris Lietuvoje prasideda visiškai kitokiomis sąlygomis nei pastaraisiais metais. Gausus sniegas ir greitai kylanti temperatūra gali sukurti naują hidrologinę situaciją, kuri turės įtakos visam sezonui.
Gamta šiuo metu tarsi stovi ant slenksčio – tarp žiemos ir pavasario. Ir būtent artimiausios dienos parodys, kuri kryptimi pasuks šis virsmas.
