Kai nuleidžiame vandenį tualete, dažniausiai net nesusimąstome, kas vyksta kanalizacijos vamzdžiuose: kokiu greičiu teka vanduo, kur jis nukreipiamas ir kokius krūvius patiria visa sistema.
Įsivaizduokime paprastesnę situaciją: gyvenate nuosavame name su dviem vonios kambariais ir vienu metu nuleidžiate vandenį abiejuose tualetuose. Nieko ypatingo neatsitiks – namo kanalizacijos sistema tokią apkrovą lengvai atlaiko. Tačiau kuo mastelis didesnis – pavyzdžiui, daugiabutis namas su centrine kanalizacija – tuo situacija tampa įdomesnė.
Kai kuriuose daugiabučiuose yra liukai, vedantys į didelį vertikalų vamzdį, į kurį subėga visos nuotekos iš butų. Kai žmogus nuspaudžia nuleidimo mygtuką, vanduo staigiai krenta žemyn kartu su tualetiniu popieriumi ir kitomis į kanalizaciją patekusiosiomis atliekomis. Po žeme esantys vamzdžiai yra gerokai platesni, todėl gali priimti labai didelius srautus: pagrindinio vamzdžio, vedančio į valymo įrenginius, vidutinis skersmuo siekia apie tris metrus.
Dabar įsivaizduokime, kad tuo pačiu metu nuleidžia vandenį visi daugiabučio, o gal net viso miesto gyventojai. Iš pradžių pasigirsta duslus gausmas – vamzdžiuose staiga smarkiai išauga slėgis. Net jei pati sistema atlaiko, triukšmas primena siautėjantį kalnų upės potvynį. Tačiau vos tik vanduo iš siauresnių stovų patenka į plačias magistralines trasas, ši „audra“ pamažu nurimsta.
Magistraliniai vamzdžiai surenka nuotekas ne tik iš vieno namo – jie aptarnauja visus aplinkinius kvartalus. Kuo ilgesnis toks vamzdis, tuo didesnę miesto dalį jis aptarnauja. Tačiau tarkime, kad mieste gyvena keli šimtai tūkstančių žmonių ir visi jie vieną akimirką nuspaudžia nuleidimo mygtuką.
Pirmiausia ateina trumpa tyla, po to ima virpėti žemė, o vandens srautas pasidaro milžiniškas – šimtai tūkstančių litrų iš karto veržiasi į kanalizaciją. Sistema nebespėja visko priimti: vanduo ima kilti, užpildo šulinius, pakelia kanalizacijos dangčius, dalis nuotekų išsilieja į gatves. Ore pasklinda aštrus nuotekų kvapas.
Žmonės, pajutę pavojų, skuba bėgti į aukštesnes vietas ar bent jau laikytis toliau nuo žemumų. Būtent žemiausiose miesto vietose padariniai būtų baisiausi – į gatves išsiliejęs vandens ir nuotekų mišinys užlietų kelius, kiemus, požemines perėjas, prekybos centrų ir namų pirmus aukštus. Tokį „visuotinio nuleidimo dienos“ sukeltą potvynį suvaldyti ir jo padarinius likviduoti kainuotų milžiniškas lėšas ir užtruktų labai ilgai.
Visa tai rodo, kad net paprastas vandens nuleidimas tualete yra sudėtingos ir kruopščiai apskaičiuotos sistemos dalis, gebanti atlaikyti dideles apkrovas. Tačiau net ir teoriniai „masinio nuleidimo“ scenarijai primena, kaip svarbu tausoti kanalizacijos tinklus: nemesti į tualetą to, kas ten neturėtų patekti, ir kiek įmanoma vengti staigių, nereikalingų apkrovų visai miesto nuotekų sistemai.
