Jungtinėse Valstijose po ilgos pertraukos vėl imtasi komercinės branduolinės energetikos plėtros. Reguliuotojams patvirtinus naujo reaktoriaus statybas, atsinaujinančių ir mažai taršių energijos šaltinių paieška įgauna naują pagreitį. Toliau aptariamas „TerraPower“ projektas Vajominge, jo technologiniai ypatumai bei diskusijos dėl branduolinės energetikos ateities.
Jungtinių Valstijų Branduolinio reguliavimo komisija suteikė leidimą bendrovei „TerraPower“ pradėti naujo reaktoriaus statybas Vajomingo valstijoje. Tai – pirmasis per maždaug dešimtmetį naujas komercinis branduolinis reaktorius JAV. „TerraPower“, kurią įkūrė Billas Gatesas, šio leidimo siekė daugelį metų, kol galiausiai konstrukcijos projektui buvo pritarta reguliacinėmis procedūromis.
„TerraPower“ yra platesnio siekio dalis – kurti efektyvesnes ir pigesnes branduolines jėgaines kaip alternatyvų elektros energijos šaltinį, ypač atsižvelgiant į sparčiai augančius dirbtinio intelekto bendrovių ir duomenų centrų energijos poreikius, kurie vis labiau apkrauna esamą JAV energetinę infrastruktūrą. Planuojamame reaktoriuje ketinama diegti bendrovės kuriamą technologiją „Natrium“, pagrįstą skystojo natrio naudojimu vietoje tradicinio lengvojo vandens reaktoriaus. Tokiu būdu tikimasi sumažinti tiek statybos, tiek eksploatacijos sąnaudas ir sutrumpinti projektų įgyvendinimo trukmę.
Projekto šalininkai pabrėžia, kad branduoliniai reaktoriai leidžia gaminti elektrą nereikšmingai veikiant klimatą, ypač lyginant su anglies ar dujomis kūrenamomis elektrinėmis. Kritikai atkreipia dėmesį į saugumo rizikas ir galimas avarijų pasekmes, o taip pat kelia klausimus dėl branduolinių atliekų tvarkymo bei jų galimo poveikio aplinkai, kas, jų manymu, gali sumenkinti deklaruojamą ekologinę naudą.
Nors projektas remiamas žinomo investuotojo, jam įgyvendinti reikalingos lėšos išlieka itin didelės. Planuojama, kad ši jėgainė gali kainuoti bent 4 mlrd. JAV dolerių. Be to, prieš pradedant komercinę eksploataciją, numatytą 2031 metais, dar teks įveikti nemažai logistinių, techninių ir reguliacinių iššūkių.
