Agronomas atskleidė paprastą būdą: kaip atsikratyti kerpių ir samanų ant vaismedžių?

4 min. skaitymo

Mėgstantys sodininkauti puikiai žino, kad mėtų ir kerpių atsiradimas ant medžių kamienų bei šakų turi rimtų pasekmių. Pagrindinis šios problemos minusas – žievė nustoja normaliai „kvėpuoti“, o po samanomis ir kerpėmis patogiai peržiemoja įvairūs kenkėjai. Toliau pateikta paprasta, bet veiksminga schema, kaip susigrąžinti medžių sveikatą ir ilgainiui visai pamiršti šią bėdą.

Pirmasis žingsnis, siekiant pagerinti sodo būklę, turėtų būti ne purškimas, o kruopštus vainikų praretinimas. Jei medžiai tankūs, apžėlę, o šakos persipynusios, jokios cheminės priemonės nesuteiks ilgalaikio efekto – jos veiks tik laikinai.

Pradėkite nuo genėjimo: nupjaukite visas sausas, persikryžiavusias ir į vainiko vidų augančias šakas. Medis turi gauti daugiau šviesos ir oro – tik tada jo „kvėpavimas“ atsistatys, o žievė išdžius ir taps mažiau palanki samanoms bei kerpėms. Tik po tokio struktūrinio sutvarkymo verta imtis cheminių priemonių.

Vienas patikimiausių klasikinių būdų – „bordo“ mišinys. Seniems, stipriai apaugusiems sodams rekomenduojamas 3 % tirpalas. Jis patikimai sunaikina grybelinių ligų sporas ir slopina nepageidaujamos augalijos augimą ant žievės.

Norint paruošti 3 % „bordo“ mišinį, 10 litrų vandens reikia 300 gramų vario sulfato ir 300 gramų negesintų kalkių (arba gesintų kalkių, pritaikant kiekį pagal instrukciją). Abu miltelius iš pradžių ištirpinkite atskirai nedideliame kiekyje karšto vandens stikliniuose induose. Kai koncentratai paruošti, kiekvieną iš jų papildykite vandeniu iki 5 litrų – gausite du atskirus penkių litrų tirpalus.

Tada lėtai, nuolat maišydami, mėlynąjį vario sulfato tirpalą pilkite į baltąjį kalkių „pieną“. Svarbu laikytis būtent tokios eilės: jei kalkių tirpalą pilsime į vario sulfatą, mišinys gali „susiraukti“, susidarys netinkama nuosėda, o purškimo kokybė smarkiai pablogės.

Tinkamai paruoštas „bordo“ mišinys turi būti švelniai melsvos spalvos, be stambių nuosėdų. Jo kokybę galima patikrinti senu, bet veiksmingu būdu: įmerkite į tirpalą švarų geležinį vinį. Jei ant metalo nepasirodo rusvas apnašas, santykis teisingas ir mišinys medžių žievės nenudegins. Jei vinis aprūdija – koncentracija per didelė, reikėtų papildomai įpilti kalkių tirpalo.

nature, forest, tree, green, forest floor, hazy, mood, moss, vegetation, environment, forest, forest, forest, forest, forest, moss, environment, environment, environment

Medžius „bordo“ mišiniu geriausia apdoroti ankstyvą pavasarį, kai pumpurai dar nepradėjo brinkti ir neįsibėgėjo sulčių tekėjimas. Tokiu metu preparatas maksimaliai saugus augalui ir kartu efektyviai veikia kenksmingus organizmus, peržiemojusius po žieve bei samanomis.

Purškiant svarbu aprėpti ne tik kamieną, bet ir visas šakas – net smulkias, vizualiai „švarias“. Samanų ir kerpių užuomazgos dažnai būna mikroskopinės ir plika akimi dar nematomos, todėl tik pilnas vainiko apdorojimas duoda ilgalaikį rezultatą. Net jei šiuo metu jūsų sodas atrodo visiškai sveikas, tokia profilaktika pavasarį ir rudenį padės išvengti daugelio problemų ateityje.

Baigiamasis žingsnis – balinimas. Dažnai sodininkai apsiriboja tik apatine kamieno dalimi (štambu), tačiau, norint apsaugoti medžius nuo samanų ir kerpių, būtina nubalinti ir pagrindines skeletines šakas, kur šie augalai mėgsta įsikurti.

Balinimui tinka specialūs sodo dažai arba kalkių tirpalas. Norint sustiprinti apsauginį poveikį, į balinimo mišinį galima įmaišyti šiek tiek to paties vario sulfato. Taip sukuriamas papildomas fungicidinis barjeras, apsaugantis žievę nuo grybelinių ligų ir naujų samanų bei kerpių atsiradimo.

Laiku praretinti vainikai, teisingai paruoštas ir tinkamu metu panaudotas „bordo“ mišinys bei kruopštus balinimas – tai trys paprasti, bet labai veiksmingi žingsniai, leidžiantys ilgam pamiršti samanų ir kerpių problemą jūsų sode.

Dalintis straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video