Krienai daugeliui siejasi tik su Velykomis ir šventiniu stalu, tačiau šis aštraus skonio šakniavaisis gali būti vertinga kasdienės mitybos dalis. Jis ne tik pagyvina patiekalus, bet ir papildo racioną naudingomis medžiagomis. Saikingai vartojami krienai gali prisidėti prie geresnės savijautos visais metų laikais.
Krienai priklauso kryžmažiedžių šeimai ir pasižymi turtinga sudėtimi. Juose gausu vitamino C, taip pat B grupės vitaminų, vitaminų A, E ir K. Be to, krienai aprūpina organizmą kalciu, kaliu, magniu, geležimi, fosforu, cinku ir selenu.
Šioje šaknyje taip pat randama gliukozinolatų ir jų skilimo produktų – izotiocianatų. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir organizmo apsauginių funkcijų palaikymu. Vis dėlto krienus reikėtų vertinti kaip subalansuotos mitybos dalį, o ne kaip universalią gydomąją priemonę.
Krienai išsiskiria mažu kaloringumu ir žemu glikeminiu indeksu. Dėl to nedideliais kiekiais jie gali tikti žmonėms, besirūpinantiems kūno svoriu ar cukraus kiekio kraujyje stabilumu. Tai puiki alternatyva riebesniems ar saldesniems padažams.
Aštrų krienų skonį lemiančios lakiosios medžiagos skatina seilių ir virškinimo sulčių išsiskyrimą. Tai gali padėti lengviau suvirškinti riebesnius ar sunkesnius patiekalus. Saikingas vartojimas neretai padeda sumažinti sunkumo jausmą po valgio ar pilvo pūtimą.
Krienai taip pat pasižymi antibakterinėmis ir priešgrybelinėmis savybėmis. Tyrimuose minimas jų poveikis kai kuriems mikroorganizmams, todėl jie kartais įtraukiami į natūralias virškinimo ar šlapimo takų funkciją palaikančias priemones. Tačiau esant rimtesniems negalavimams būtina pasitarti su gydytoju.
Didelis vitamino C kiekis daro krienus ypač aktualius šaltuoju metų laiku. Antioksidantai ir kitos veikliosios medžiagos gali prisidėti prie imuninės sistemos palaikymo. Vis dėlto svarbiausia išlieka visavertė mityba, pakankamas poilsis ir fizinis aktyvumas.
Krienus lengviausia vartoti šviežius, tarkuotus prieš pat naudojimą. Taip išsaugoma daugiausia aktyvių medžiagų ir natūralaus aštrumo. Juos galima pagardinti trupučiu citrinos sulčių ar acto ir naudoti kaip universalų prieskonį įvairiems patiekalams.
Krienai puikiai dera su natūraliu jogurtu ar kefyru, iš jų galima pasigaminti lengvą padažą žuviai, mėsai ar keptoms daržovėms. Nedidelis kiekis tarkuotų krienų pagyvins bulvių košę, burokėlių ar morkų salotas. Jie taip pat tinka varškės užtepėlėms, marinatams ar net naminiam sviestui gardinti.
Vis dėlto svarbu laikytis saiko. Per didelis krienų kiekis gali dirginti burnos ir virškinamojo trakto gleivinę. Atsargiau juos turėtų vartoti žmonės, turintys skrandžio, žarnyno, inkstų ar skydliaukės sutrikimų.
Norint pasinaudoti krienų nauda, nereikia kardinaliai keisti mitybos. Pakanka kelis kartus per savaitę įtraukti juos kaip pagardą prie įprastų patiekalų. Taip šventinis skonis tampa kasdienės virtuvės dalimi, o organizmas reguliariai gauna vertingų medžiagų, palaikančių gerą savijautą.
