Po smarkaus štormo Didžiosios Britanijos pakrantėje vėl iškilo įspūdingi praeities pėdsakai – archeologai skuba išgelbėti XVII amžiaus laivo liekanas, kurias iš po smėlio atidengė audra. Senovinio prekybinio laivo skeletas rastas po Dorseto grafystėje esančio nudistų paplūdimio smėliu ir šiandien tapo skubios mokslinės gelbėjimo operacijos objektu.
Audros „Chandra“ metu Dorseto pakrantėje buvo atidengtos po smėliu slėptos XVII amžiaus medinio laivo konstrukcijos. Jos iškilo ant Nol Bičo nudistų paplūdimio pakraščio ir atsidūrė tiesioginėje grėsmėje dėl stiprios bangos mūšos ir prognozuojamos prastos oro kaitos.
Bornmuto universiteto archeologai kartu su Nacionalinio fondo jaunimo grupės atstovais skubiai organizavo gelbėjimo darbus. Per atoslūgį specialistai pradėjo kruopščiai atkasinėti ir ardyti medines konstrukcijas, kad šias būtų galima saugiai iškelti, ištirti ir konservuoti. Darbai prasidėjo apie 10 valandą ryto – prieš pasiekiant laivo liekanas teko perkelti tonas smėlio.
Aptikta konstrukcija yra maždaug 6 metrų ilgio ir beveik 2 metrų pločio. Ji sudaryta bent iš 15 smarkiai eroduotų špantų, sujungtų mediniais kaiščiais, bei penkių išorinio korpuso lentų, kurios išliko gana geros būklės. Manoma, kad vidinis apkalos sluoksnis, tikėtina, jau prarastas.
Preliminariai archeologai spėja, kad tai gali būti olandiško prekybinio laivo „Slava iš Horno“ dalys. Šis laivas nuskendo 1631 metais, priartėjęs prie Pūlo uosto į Suoš kanalo akvatoriją. Audros metu laivas buvo nuplėštas nuo inkarų, užplaukė ant seklumos ir subyrėjo. Istoriniai šaltiniai mini, kad visi 45 įgulos nariai išsigelbėjo, tačiau laivo nuolaužos netrukus buvo išgrobstytos vietos gyventojų.
Didžioji dalis šio, maždaug 130 pėdų ilgio, laivo buvo aptikta narų dar 1990-aisiais, o plataus masto archeologiniai tyrinėjimai vyko 2013 metais. Tąkart iš vandens buvo iškelta 25 pėdų ilgio vairas, raižyta laivo priekio figūra ir kiti vertingi artefaktai. Šiandien jie saugomi Pūlo muziejuje.
„Historic England“ duomenimis, šis laivas Suoš kanale yra vienas iš 57 objektų prie Anglijos krantų, saugomų pagal 1973 metų Nuskendusių laivų apsaugos įstatymą. Patikimai datuotų, iki 1700 metų pastatytų laivų liekanos randamos itin retai, todėl ši vieta turi išskirtinę istorinę vertę.
Nol Bičo radinys bus nugabentas į Bornmuto universiteto restauravimo laboratorijas. Ten mediena bus tiriama taikant dendrochronologinę analizę – pagal medžių rievių seką bus siekiama nustatyti, kada ir kur augo laivo statybai naudoti medžiai. Tai leis patikrinti, ar gauti duomenys sutampa su ankstesnių tyrimų rezultatais apie Suoš kanalo laivą.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į reikšmingus pakrantės linijos pokyčius per kelis šimtmečius. Nacionalinio fondo atstovų teigimu, XVII amžiuje ši dabartinio paplūdimio vieta buvo atviroje jūroje. Per daugiau kaip keturis šimtmečius vėjo ir bangų atneštas smėlis suformavo šiandienines kopas ir krantą, todėl laivo liekanos dabar glūdi po paplūdimio smėliu, o ne jūros dugne.
Mokslininkams ši situacija – ne tik skubaus paveldo gelbėjimo iššūkis, bet ir unikali proga geriau suprasti istorinius laivybos maršrutus, laivų statybos tradicijas bei pakrančių kraštovaizdžio kaitą nuo XVII amžiaus iki mūsų dienų.
