Nuolaidos vilioja. Raudonos kainų etiketės, žodis „akcija“, procentai, kurie žada mažesnę sumą kasoje – visa tai sukuria jausmą, kad laimėjome. Atrodo, jog apgavome sistemą ir išleidome mažiau. Tačiau realybė dažnai būna kitokia.
Tyrimai rodo, kad net septyni iš dešimties lietuvių reguliariai renkasi prekes su nuolaida. Tai tapo savotišku nacionaliniu sportu – ieškoti geriausio pasiūlymo, lyginti kainas, medžioti akcijas. Ir tame nėra nieko blogo, kol nuolaida tarnauja mums, o ne mes – jai.
Apie dažniausią klaidą, kurią darome norėdami sutaupyti, LNK žurnalistė kalbėjosi su „Swedbank“ Finansų instituto eksperte Justina Bagdanavičiūte. Ir jos įžvalgos verčia susimąstyti.
Kai nuolaida tampa emociniu spąstu
Pasak „Swedbank“ ekspertės Justinos Bagdanavičiūtės, pati nuolaida savaime nėra problema. Jei perkame prekes, kurias vartojame reguliariai, kurias pažįstame ir kurios tikrai bus sunaudotos, mažesnė kaina reiškia racionalų taupymą.
Tačiau bėda prasideda tada, kai sprendimą lemia ne poreikis, o emocija. Pamatome akciją ir sukyla laimėjimo jausmas – tarsi būtume kažką išlošę. Nors iš tiesų išleidome pinigus.
Tai psichologinis mechanizmas. Smegenys sureaguoja į „gerą pasiūlymą“ kaip į galimybę laimėti. Ir mes perkame ne todėl, kad reikia, o todėl, kad pigiau. Skamba paradoksaliai – bet būtent taip „taupydami“ išleidžiame daugiau.
Pavojingiausia – apsipirkti alkaniems
Kalbant apie kasdienes prekes ir maistą, viena dažniausių klaidų – eiti į parduotuvę alkaniems, pavargusiems ar prastos nuotaikos. Tada sprendimus priima ne racionalus planas, o emocijos.
Alkis stiprina impulsus. Pavargus mažėja savikontrolė. Bloga nuotaika skatina ieškoti greito atlygio – o akcija tampa puikiu pasiteisinimu. Nusiperkame daugiau, nei planavome, ir dažnai tai, ko visai nereikėjo.
Dar liūdnesnė statistika – beveik trečdalis žmonių spontaniškai įsigyja nereikalingų maisto produktų ir vėliau juos išmeta. Tai jau ne tik finansų, bet ir maisto švaistymo klausimas.
Sąrašas – paprastas, bet veiksmingas ginklas
Vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti nuo impulsyvių pirkinių – planavimas. Skamba nuobodžiai, tačiau veikia.
Savaitės meniu planas ir konkretus produktų sąrašas leidžia aiškiai žinoti, ko reikia. Laikantis sąrašo sumažėja rizika, kad „dar vienas geras pasiūlymas“ atsidurs krepšelyje be aiškios priežasties.
Kai kuriems žmonėms padeda ir apsipirkimas internetu. Paieškos laukelyje įvedame konkrečią prekę, o ne klaidžiojame tarp lentynų, kur akis vilioja ryškios akcijų etiketės. Mažiau dirgiklių – mažiau spontaniškų sprendimų.
Biudžetas – ne ribojimas, o aiškumas
Ekspertė pabrėžia, kad mėnesio biudžetas yra vienas svarbiausių įrankių, siekiant geresnės finansinės sveikatos. Ir tai galioja ne tik maistui.
Biudžetas leidžia įsivertinti pajamas, suskirstyti išlaidas į kategorijas ir aiškiai matyti ribas. Maistas, laisvalaikis, drabužiai, avalynė – kiekviena kategorija turi savo sumą. Kai žinome ribą, lengviau ją gerbti.
Svarbiausia – biudžetas neturi būti bausmė. Tai ne draudimų sąrašas, o struktūra, kuri padeda priimti sprendimus be kaltės jausmo ir be chaoso.
Tikrasis taupymas prasideda galvoje
Didžiausia klaida, kurią darome norėdami sutaupyti, yra manyti, kad kiekviena nuolaida automatiškai reiškia finansinę naudą. Taupymas prasideda ne nuo akcijos, o nuo klausimo: ar man to tikrai reikia?
Jei atsakymas yra „taip“, nuolaida tampa protingu pasirinkimu. Jei atsakymas miglotas, tikėtina, kad sprendimą diktuoja emocija.
Ir galbūt svarbiausia mintis – laimėjimo jausmas neturėtų konkuruoti su mūsų finansais. Tikrasis laimėjimas yra ne pilnesnis krepšelis, o stabilesnė piniginė mėnesio pabaigoje.
