Nors ir šiandien ekspertams ne visuomet pavyksta realiuoju laiku užfiksuoti su mūsų planeta susijusias kosmines kolizijas, ypač kai į atmosferą patenka palyginti nedideli objektai, dar sudėtingiau atsekti įvykius, vykusius gerokai prieš žmonijos civilizacijos atsiradimą. Vis dėlto mokslininkams pavyko rasti įrodymų vienam tokiam susidūrimui – šįkart Brazilijoje.
Brazilijoje dirbantys mokslininkai pranešė apie iki šiol nežinomą kosminio smūgio įvykį, kuris, kaip nustatyta, įvyko maždaug prieš 6,3 milijono metų. Dėl šios kolizijos susidarė natūralaus stiklo nuolaužos – medžiaga, kuri formuojasi esant ypač ekstremalioms sąlygoms, būdingoms kosminiams susidūrimams.
Tokiose sąlygose susikuria vadinamieji tektytai – stikliniai fragmentai, susiformuojantys, kai kosminio objekto smūgis išlydo paviršines Žemės uolienas ir šios, išsviedžiamos į atmosferą, labai greitai ataušta. Būtent tokie tektytai, susiję su prieš kelis milijonus metų vykusia kolizija, ir buvo aptikti Brazilijoje. Jų jau rasta šimtai, nors kol kas tai vis dar laikoma hipoteze, nes mokslininkai tektytų kilmę nagrinėja ir diskutuoja jau daugelį metų. Tačiau dabartinis paaiškinimas laikomas vienu labiausiai tikėtinų.
Mokslininkų teigimu, į Žemę trenkėsi didžiulės energijos kosminis kūnas, kurio smūgis išlydė paviršines uolienas ir išmetė jas aukštai į atmosferą. Greitas šių išlydytų medžiagų atšalimas lėmė, kad jos sukietėjo ir virto unikaliomis stiklo formomis.
Naujai identifikuoti tektytai pavadinti geraisitais – nuo Minas Žeraiso (Minas Gerais) valstijos, kurioje jie pirmą kartą rasti. Iki šiol mokslui buvo žinomi tik penki pagrindiniai tektytų telkiniai pasaulyje, tad Brazilijoje aptikti geraisitai išplečia šį sąrašą ir suteikia naujų žinių apie Žemės bei kosminių kūnų sąveiką.
Yra stiklo nuolaužų, bet nerastas smūgio krateris
Patys tyrėjai geraisitus apibūdina kaip labai įvairių formų ir dydžių stiklo fragmentus. Jų masė svyruoja nuo mažiau nei 1 gramo iki daugiau kaip 85 gramų, o didžiausi egzemplioriai siekia apie 5 centimetrus. Paviršiuje šie gabalėliai paprastai atrodo tamsūs, tačiau stipriai apšvietus pastebimas pilkai žalsvas atspalvis.
Cheminė analizė atskleidė, kad geraisitai yra labai turtingi silicio dioksido (SiO₂) ir turi itin mažą vandens kiekį – gerokai mažesnį nei vulkaninis stiklas. Tokios savybės būdingos tektytams ir laikomos aiškiu požymiu, kad jų kilmė susijusi su kosminiu smūgiu, o ne vien su įprastais Žemės geologiniais procesais.
Izotopiniai tyrimai parodė, kad šis įvykis datuojamas vėlyvuoju miocenu – maždaug prieš 6,3 milijono metų. Tačiau pats smūgio krateris iki šiol nėra rastas. Tai nėra itin netikėta: iš visų žinomų tektytų telkinių tik trimis atvejais pavyko tiksliai susieti stiklo nuolaužas su konkrečiais krateriais.
Tolimesni tyrimai turėtų padėti nustatyti daugiau detalių apie šią katastrofą: mokslininkai sieks įvertinti kūno, trenkusio į Žemę, dydį bei apskaičiuoti smūgio metu išsiskyrusią energiją. Tokie duomenys yra itin svarbūs siekiant suprasti, kaip dažnai ir kokio masto kosminiai susidūrimai veikia mūsų planetos geologinę ir klimato istoriją.
