Dirbtinis intelektas dažnai pristatomas kaip pažangos ir ekonomikos augimo variklis. Tačiau vis daugiau tyrimų perspėja, kad pernelyg greitas ir nekontroliuojamas jo diegimas gali išprovokuoti rimtas socialines ir ekonomines krizes. Naujausia JAV ekonomistų ataskaita prognozuoja, kad iki 2028 metų ši technologija gali tapti pagrindiniu veiksniu, sukeliančiu vieną didžiausių krizių šalies istorijoje.
Technologijų raida ir ypač dirbtinio intelekto (DI) plėtra, kuriai buvo pranašaujamas pasaulinio klestėjimo proveržis, gali tapti viena giliausių ekonominių krizių JAV istorijoje katalizatoriumi.
Ekonominių tyrimų instituto „Citrini Research“ paskelbta ataskaita „2028-ieji: globali intelekto krizė“ jau sukėlė nerimą Volstrite.
Po šio dokumento paviešinimo vasario 23 dieną akcijų rinka reagavo akimirksniu: technologijų milžinės IBM akcijos smuko 13 %, o „Datadog“, „CrowdStrike“ ir „Zscaler“ vertybiniai popieriai neteko po 9 % savo vertės.
Analitikų prognozėmis, iki 2028 metų JAV ekonomika gali patirti precedento neturintį sukrėtimą. Tikimasi, kad pagrindinis biržos indeksas S&P 500 gali kristi 38 %, nedarbo lygis išaugti iki 10,2 %, o kredito rinka – patekti į gilią krizę. Pagrindiniu šių procesų veiksniu įvardijamas masinis DI diegimas.
Ekonomistai paaiškina paradoksą: nors dirbtinis intelektas smarkiai padidins produktyvumą ir efektyvumą, tai nebūtinai reikš ekonominį klestėjimą gyventojams. Priešingai – įmonės masiškai atleis darbuotojus, juos pakeisdamos daug pigesniais algoritmais ir automatizuotomis sistemomis.
Susidūrus su gyventojų perkamosios galios kritimu ir atitinkamai mažėjančiomis pajamomis, korporacijos bus priverstos taupyti dar griežčiau. Tai gali įsukti destruktyvų ciklą: naujos atleidimų bangos, skirtos finansuoti investicijas į DI, dar labiau mažins vartojimą, o tai galiausiai suduos smūgį socialinei struktūrai, finansų rinkoms ir nekilnojamojo turto sektoriui.
Kas pirmieji praras darbą?
Istoriškai kiekviena technologinė revoliucija sukurdavo naujų profesijų. Dirbtinis intelektas – ne išimtis: darbo rinkoje atsiranda duomenų centrų inžinierių ir vadinamųjų „promptų“ (užklausų DI sistemoms) specialistų pareigybės. Tačiau naujų darbo vietų kūrimo tempas, anot analitikų, tragiškai atsilieka nuo senųjų darbo vietų naikinimo tempo.
„Kiekvienai naujai dirbtinio intelekto sukurtai darbo vietai dešimtys senų tampa nebereikalingos“, – pabrėžia tyrimo autoriai.
Be to, darbo užmokestis naujose pozicijose, tikėtina, bus gerokai mažesnis nei ankstesni atlyginimų standartai. Didžiausias smūgis iki 2028 metų prognozuojamas biurų darbuotojams ir paslaugų sektoriui. Tuo pat metu padėtis gamybos, statybų, sveikatos apsaugos ir įvairių amatininkiškų profesijų srityse turėtų išlikti santykinai stabili.
Vis dėlto net ir krizės sąlygomis kai kurios korporacijos fiksuos rekordinius pelnus, daugiausia dėl drastiškai sumažintų išlaidų personalui. Tačiau šios lėšos nustos cirkuliuoti ekonomikoje per atlyginimus analitikams, teisininkams, vadybininkams ar programuotojams.
Ekonomistai šį reiškinį vadina „vaiduoklišku BVP“ – tai ekonominė veikla, kuri atsispindi makroekonominėse ataskaitose, tačiau realiai neduoda apčiuopiamos naudos nei ekonomikai, nei visuomenei.
Galimos priemonės ir pavėluota reakcija
Manoma, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė anksčiau ar vėliau bus priversta įsikišti. Viena iš galimų priemonių įvardijama kaip vadinamasis „DI dividendas“ – mechanizmas, pagal kurį dalis korporacijų viršpelnio būtų perskirstoma piliečiams, praradusiems darbą dėl automatizacijos.
Vis dėlto ekspertai perspėja, kad socialinė struktūra gali byrėti greičiau, nei bus įmanoma priimti ir įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Lėtas politinių sprendimų priėmimo procesas akivaizdžiai pralaimi spartai, kuria vystosi ir diegiamas dirbtinis intelektas.
Anksčiau dirbtinio intelekto pradininku vadinamas daktaras Džefris Hintonas, dažnai tituluojamas DI „krikštatėviu“, yra pabrėžęs, kad vienintelis būdas išvengti potencialaus žmonijos sunaikinimo yra kurti galingesnes ir protingesnes DI sistemas su tam tikrais „motiniškais instinktais“ – įdiegtu vidiniu mechanizmu, kuris neleistų joms kenkti žmonėms.
