Mokslininkai atrado giliuose Žemės gelmių uolienose išlikusias senovinių mikrobų struktūras, galinčias padėti geriau suprasti ne tik mūsų planetos biosferos raidą, bet ir galimas gyvybės egzistavimo sąlygas Marse.
Pietų Afrikoje esančiame Bušveldo magminiame komplekse mokslininkai aptiko mikrobinių struktūrų, kurios gali suteikti naujų žinių apie ankstyvąją Žemės evoliuciją ir atskleisti, kaip panašūs organizmai galėtų egzistuoti kitose planetose. Šis geologinis masyvas, garsėjantis didžiuliais platinos, paladžio ir chromo ištekliais, pasirodė esąs ir unikalus labai senos biosferos archyvas.
Bušveldo magminis kompleksas (angl. Bushveld Igneous Complex, BIC) užima apie 66 tūkst. kvadratinių kilometrų ir yra viena didžiausių magminių provincijų pasaulyje. Jis susiformavo prieš daugiau nei 2 mlrd. metų, laikotarpiu, kai Žemė tik pradėjo keistis po Didžiojo oksidacijos įvykio. Dabartiniai tyrimai rodo, kad šio komplekso formavimasis truko mažiau nei 10 mln. metų, kas geologiniu mastu laikoma gana trumpu laikotarpiu. Šis regionas taip pat žinomas dėl gausių platinos, paladžio, rodžio, chromo ir vanadžio telkinių.
2024 m. Tokijo universiteto tyrėjų komanda išanalizavo Bušveldo komplekso uolienų grąžinius ir mikroskopinėse uolienų skilėse aptiko mikrobinių struktūrų. Tyrimui vadovavusio Joheio Suzuki teigimu, mikroorganizmai yra susiję su molingais mineralais, kurie juos apsaugojo nuo užteršimo gręžimo metu. Mokslininkai pabrėžia, kad patys mikroorganizmai nebūtinai yra tokio paties amžiaus kaip uolienos – jie galėjo įsikurti vėliau, kai uolienose atsirado mikroįtrūkimų, tačiau tai vis tiek galėjo nutikti labai ankstyvu Bušveldo istorijos etapu. Šie mikrobai galėjo egzistuoti be saulės šviesos ir su labai ribotu deguonies kiekiu milijardus metų.
Tyrėjų teigimu, požeminiai mikroorganizmai gali gyvuoti itin lėtos medžiagų apykaitos režimu, leidžiančiu jiems išgyventi nepaprastai ilgus laikotarpius. Panašus pavyzdys – bakterija Candidatus Desulforudis audaxviator, aptikta giliuose Pietų Afrikos šachtų sluoksniuose. Ji rodo labai mažai evoliucinių pokyčių per dešimtis milijonų metų.
„Mane ypač domina požeminių mikrobų egzistavimas ne tik Žemėje, bet ir galimybė juos aptikti kitose planetose. Tai, kad pavyko rasti mikrobinių struktūrų 2 mlrd. metų senumo uolienų mėginiuose ir patvirtinti jų autentiškumą, kelia didelį susižavėjimą tuo, ką ateityje galime aptikti Marso mėginiuose“, – sakė Suzuki.
Šie rezultatai dar labiau sustiprino susidomėjimą požeminės gyvybės paieškomis Marse. 2024 m. marsaeigis „Perseverance“ tyrinėjo „Bright Angel“ (liet. „Ryškiojo angelo“) formacijos nuosėdines uolienas, sudarytas iš molio ir dumblo. Tokios uolienos Žemėje yra puikios senovinio mikrobų gyvenimo saugyklos. NASA atstovai pažymi, kad šios struktūros gali būti vieni įtikinamiausių galimos senovinės gyvybės pėdsakų Marse, tačiau galutinėms išvadoms reikia detalesnės mėginių analizės.
Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad izotopų anomalijos giliose Žemės uolienose privertė mokslininkus iš naujo įvertinti senas teorijas apie mūsų planetos sandarą. Viena iš hipotezių – galimas medžiagos nutekėjimas iš Žemės branduolio, kas gali turėti įtakos ir paviršiuje stebimiems reiškiniams.
