NASA astronomams pirmą kartą pavyko aiškiai užfiksuoti rentgeno spindulių vaizdą, kuriame matoma jaunos, į Saulę panašios žvaigždės apsauginė „šarvo“ sritis – aštrosfera. Šis atradimas leidžia geriau suprasti, kaip atrodė ir funkcionavo mūsų Saulės sistema ankstyvuoju savo raidos etapu, kai Saulė buvo jauna ir daug aktyvesnė.
NASA rentgeno spindulių observatorija „Chandra“ pirmą kartą užfiksavo aiškų astrosferos – milžiniško karštų dujų „burbulo“ – vaizdą aplink jauną, į mūsų Saulę panašią žvaigždę. Šie stebėjimai padeda atkurti ankstyvosios Saulės sistemos paveikslą ir geriau suprasti, kokiomis sąlygomis formavosi planetos bei galėjo atsirasti gyvybė.
Tyrimo objektas – žvaigždė HD 61005, esanti maždaug už 120 šviesmečių nuo Žemės. Pagal masę ir paviršiaus temperatūrą ji labai panaši į Saulę, tačiau yra gerokai jaunesnė – jos amžius siekia apie 100 milijonų metų. Palyginimui, mūsų Saulės amžius yra maždaug 4,6 milijardo metų.
„Chandra“ observatorijos duomenimis, aplink HD 61005 išsiskleidžia didžiulė karštų dujų sritis – astrosfera. Ji susidaro, kai labai stiprus žvaigždės vėjas, sudarytas iš įelektrintų dalelių, susiduria su aplinkiniu tarpžvaigždiniu dujų ir dulkių telkiniu. Mūsų Saulę supa panaši struktūra, vadinama helosfera, kuri iš dalies saugo Saulės sistemą nuo galaktinių kosminių spindulių.
Pasak NASA, tai yra pirmasis rentgeno spinduliuotės pagrindu gautas patvirtinimas, kad į Saulę panaši žvaigždė turi aiškiai apibrėžtą astrosferą. Rentgeno spinduliai čia sklinda iš srities, kur greitos žvaigždinio vėjo dalelės sąveikauja su daug šaltesnėmis tarpžvaigždinėmis dujomis. Būtent šis labai silpnas, išsisklaidęs švytėjimas ir leido tyrėjams nubrėžti visos „burbulo“ ribas.
Analizuodami duomenis, mokslininkai nustatė, kad HD 61005 žvaigždinis vėjas yra maždaug tris kartus greitesnis už dabartinį Saulės vėją. Dėl to susiformavusi astrosfera yra beveik 25 kartus tankesnė nei mūsų helosfera. Be to, taržvaigždinė terpė, supanti šią žvaigždę, yra apie tūkstantį kartų tankesnė už tą, kuri supa Saulės sistemą. Šis didelis tankis sustiprina sąveiką ir daro rentgeno spindulių signalą pakankamai ryškų, kad jį būtų galima užfiksuoti.
Pagrindinis tyrimo autorius Keri Lisse iš Džonso Hopkinso universiteto pažymėjo, kad naujieji duomenys padeda geriau suprasti, kaip kito Saulės aktyvumas per milijardus metų ir kaip jos žvaigždinis vėjas sąveikavo su galaktine aplinka. Tai leidžia tiksliau įvertinti, kokiomis sąlygomis formavosi mūsų planetų sistema.
Astronomai HD 61005 praminė „Mole“ (angl. „The Moth“) dėl savito, į sparnus panašaus jos nuolaužų disko pavidalo, aiškiai matomo infraraudonųjų spindulių diapazone. Šis disko ir astrosferos tyrimas padeda įvertinti, kaip stiprus jaunos Saulės vėjas galėjo paveikti formuojamas planetas, jų atmosferas ir sąlygas, būtinas gyvybei atsirasti.
Tokie atradimai ne tik keičia mūsų supratimą apie kitų žvaigždžių sistemas, bet ir padeda geriau įvertinti, kaip unikali arba, priešingai, tipiška yra mūsų pačių Saulės sistema Visatos kontekste.
