Kasmet augantis biudžetas ir finansinis stabilumas leidžia Kaunui savarankiškai tęsti miesto plėtrą: statomi tiltai ir viadukai, sveikatos, kultūros, sporto ir kiti svarbūs objektai.
Tai kuria darbo vietas, užtikrina paslaugas arčiau namų, gerina gyvenimo kokybę. Nuo praėjusių metų prie didžiausių statybviečių kauniečiai mato ne tik darbų progresą, bet ir išskirtinę padėką.
Padėka kauniečiams
„Tikriausiai ne vienas atkreipėte dėmesį į naujus ženklus šalia statomų miesto objektų. Tai – galimybė sekti darbų progresą ir, svarbiausia, padėka kauniečiams.
Miestas įrodė, kad vienu metu galima tvarkytis nesibaiminant laikino chaoso. Vos atėję dirbti, pradėjome taisyti gėdingą palikimą – tai, kas buvo ilgai atidėliojama. Rezultatai išryškėjo jau po kelių metų: atnaujintos pagrindinės gatvės, sutvarkyti parkai, atgaivintos viešosios erdvės ir pastatai.
Iš stagnacijos išjudinę vienus prioritetus, nuosekliai imamės kitų. Dabar statome jungtis, rūpinamės paslaugomis arčiau kauniečių namų. Jau seniai supratome, kad atsakingai valdydami pinigus galėsime įgyvendinti daugiau miestui reikalingų projektų“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Nuo praėjusių metų miesto gyventojus ir svečius apie didžiausių statybų progresą informuoja specialūs stendai. Juose pateikiama ir atliktų darbų procentinė dalis, ir išskirtinė padėka kauniečiams.
Pernai gyventojai galėjo sekti Linkuvos gatvės įkalnės atnaujinimo eigą. Informacinis stendas įrengtas ir prie statomo viaduko A1 magistralėje ties Ašigalio gatve – jo atidarymas planuojamas jau šį pavasarį.
Didžiausios statybos
Nauji ženklai ir šiemet informuos kauniečius apie svarbiausių darbų eigą. Pernai abipus Neries, tarp Senamiesčio ir Brastos gatvių, pradėtas statyti naujasis pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas.
Netoliese, Jurbarko gatvėje, stenduose pranešama apie P. Vileišio tilto transporto mazgo statybų progresą – jau atlikta apie 30 proc. darbų. Visuomenei lygiagrečiai teikiama informacija ir apie Santakos tilto statybą – čia įgyvendinta du trečdaliai suplanuotų darbų.
Panemunėje, Vaidoto gatvėje, pabaigos link artėja baseino su SPA zona statybos, o Kulautuvoje vyksta Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės atnaujinimo darbai.
Klestėjimo metai
Pastaraisiais metais Kaunas išgyvena tikrą pakilimo laikotarpį. Mieste pastatytas vienintelis tikras futbolo stadionas Lietuvoje, taip pat pirmasis šalyje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras „Mokslo sala“.
Žaliakalnyje atnaujinta legendinė sporto halė, nuo pamatų iškilo moderniausias Lietuvoje Prezidento Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, sutvarkytas Dainų slėnis. Neptūno įlankoje, prie Kauno marių, įrengta moderni buriavimo bazė, o Lampėdžiuose – kompleksas irkluotojams.
Nemuno saloje, greta „Žalgirio“ arenos, kauniečiai naudojasi olimpinio dydžio baseinu su SPA zona. Pernai rudenį naujos erdvės plaukimui atvertos ir Šilainiuose.
Užpernai pastatytas pirmojo investuotojo sulaukęs, valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas ALEX. Tuo metu pernai Šilainiuose duris atvėrė naujutėlaitis Ortopedijos traumatologijos korpusas su moderniomis operacinėmis, pacientų palatomis, konsultacijų ir tyrimų kabinetais. Čia persikėlė LSMU Kauno ligoninės specialistai.
Gričiupyje jau penkerius metus veikia dviejų aikščių Kauno ledo rūmai, COVID–19 pandemijos laikotarpiu tapę didžiausiu vakcinacijos centru šalyje.
Daugiau projektų – ateityje
Pasitraukus įšalui, dar šiemet įsibėgės ilgai laukto M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos. Praėjusių metų pabaigoje kairiajame Nemuno krante pradėti paruošiamieji darbai.
Jeigu viskas klostysis pagal planą, pavasarį prasidės ir Stoties turgaus teritorijos konversija.
Ateities planuose – sporto kompleksas Aleksote su dirbtinės bangos baseinu, plaukimo erdvėmis, smėlio zona, kietosiomis dangomis ir kitomis aktyvaus laisvalaikio erdvėmis.
Šiame mikrorajone taip pat planuojama statyti futbolo ir regbio areną, ekstremalaus sporto centrą, bei įrengti aikštynus krepšiniui, futbolui ir kitoms sporto šakoms.
