Pradinis puslapis » Naujienos » Regionai » Įspėjimas regionams: potvynių žemėlapis parodys ar esate rizikos zonoje, pasitikrinkite

Įspėjimas regionams: potvynių žemėlapis parodys ar esate rizikos zonoje, pasitikrinkite

Įspėjimas regionams: potvynių žemėlapis parodys ar esate rizikos zonoje, pasitikrinkite

Savivaldybėms, patenkančioms į potvynių rizikos teritorijas, nuo šiol nebereikia remtis apytiksliais skaičiavimais ar skirtingais duomenų šaltiniais.

Valstybės duomenų agentūra, sujungusi turimus duomenis, sukūrė naują interaktyvų žemėlapį, leidžiantį tiksliai įvertinti galimas potvynių rizikas ir nustatyti, kiek ir kokių gyventojų bei pastatų patenka į užliejamas teritorijas.

Nuo poreikio iki sprendimo

Šis sprendimas sukurtas reaguojant į savivaldybių poreikį teikti tikslius duomenis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgyvendinamą potvynių rizikos mažinimo priemonę „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“.

Iki šiol savivaldybėms, rengiančioms įvairius rizikų planus, paraiškas ir pažymas, tekdavo nurodyti:

  • kiek gyventojų gyvena potvynių rizikos teritorijose;
  • kiek pastatų patenka į užliejimo zonas;
  • kokią teritoriją paveiktų skirtingi potvynio scenarijai.

Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų reikalavimuose nustatyta, kad pateikiami duomenys turi būti tikslūs. Valstybės duomenų agentūros parengtas agreguotas žemėlapis suteikia galimybę realiuoju laiku stebėti ir vertinti aktualius bei tikslius rodiklius.

Oficialūs ir aktualūs duomenys

Interaktyvus įrankis sukurtas naudojant Aplinkos apsaugos agentūros potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, juos sujungiant su georeferencinio pagrindo kadastro duomenimis (pastatų geometrijomis), Gyventojų registro duomenimis apie deklaruotų gyventojų skaičių pagal adresą, taip pat Adresų registro adresų duomenimis ir koordinatėmis.

Duomenys sistemoje atsinaujina automatiškai, todėl savivaldybės visada mato aktualią informaciją.

Šiuo interaktyviu įrankiu, atsižvelgiant į duomenų saugumą, gali naudotis tik autorizuoti analitinės erdvės „Savivaldos DataLab“ vartotojai – savivaldybių, civilinės saugos ir kitų atsakingų institucijų atstovai.

Kaip veikia žemėlapis?

Sistema veikia GIS (geografinės informacinės sistemos) pagrindu: oficialūs potvynių teritorijų poligonai susiejami su adresų taškais arba pastatų geometrijomis. Jei bent vienas pastato kontūro taškas patenka į užliejimo zoną, laikoma, kad pastatas patiria riziką.

Sistema leidžia pasirinkti konkrečią savivaldybę, pažymėti dominančią teritoriją ir matyti adresų bei gyventojų skaičių, taip pat eksportuoti duomenis.

Aplikacijoje taikomi trys skirtingi potvynių scenarijai:

  • didelės tikimybės potvynis;
  • vidutinės tikimybės potvynis;
  • ekstremalių situacijų potvynis.

Išskiriami šie potvynių tipai:

  • upių potvyniai (pavasariniai, susiję su sniego tirpimu);
  • pakrančių (jūros) potvyniai.

Verta paminėti, kad konvertuojant rastrinius potvynių duomenis į vektorinius poligonus, ribų paklaida gali siekti iki 3 metrų. Tai susiję su duomenų apdorojimo techniniais apribojimais ir neturi esminės įtakos bendrajam rizikos vertinimui.

Pridėtinė vertė – viena tiesos versija

Šis interaktyvus žemėlapis leidžia savivaldybėms vertinti riziką pagal skirtingus galimus scenarijus. Sprendimas užtikrina vieną patikimą duomenų šaltinį, greitesnį reagavimą ekstremalių situacijų atveju ir sudaro galimybę integruoti papildomus socialinius ar infrastruktūros rodiklius.

Taip savivaldybės gali ne tik teikti paraiškas finansavimui, bet ir realiai modeliuoti evakuacijos scenarijus, planuoti socialinės pagalbos bei civilinės saugos veiksmus. Nors įrankis yra interaktyvus ir intuityvus, Valstybės duomenų agentūra, siekdama užtikrinti kuo sklandesnį jo naudojimą, reguliariai organizuoja analitinės erdvės „Savivaldos DataLab“ mokymus savivaldybių atstovams. Artimiausiuose mokymuose bus pristatyta ir potvynių rizikos žemėlapio apžvalga bei jo taikymo galimybės viešojo sektoriaus specialistams.

Interaktyvus potvynių rizikos žemėlapis – tai žingsnis link pažangios, duomenimis grįstos savivaldos, didinančios atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams.