Manė, kad gyvena „Trumeno šou“: aštuonios paros be miego brito gyvenimą pavertė tikru košmaru
Aštuonias paras nemiegojusio brito Tomio Greivso (Tommy Graves) istorija tapo šokiruojančiu pavyzdžiu, kaip greitai miego trūkumas gali sužlugdyti psichinę sveikatą. Siekdamas kilnaus tikslo – rinkti lėšas labdarai – jis atsidūrė psichiatrijos skyriuje ir tik po sunkaus išbandymo suprato, kad kokybiškas poilsis nėra prabanga, o būtina sąlyga sveikam gyvenimui.
2021 m. kovą Tommy taip įsitraukė į lėšų rinkimą benamiams, kad visiškai pamiršo apie poilsį. Jo pasakojimas apie haliucinacijas, kliedesius ir įsitikinimą, jog jis dalyvauja „Trumeno šou“, šiandien naudojamas kaip įspėjantis pavyzdys apie miego trūkumo žalą smegenims.
„Labai užsidegiau šia idėja ir dirbau be sustojimo. Kuo daugiau dirbau, tuo labiau nervinausi. Aš visiškai negalėjau užmigti, kad ir kaip stengiausi, nes smegenys tiesiog neišsijungdavo“, – prisimena 27 metų vyras.
Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Vadinasi, per aštuonias paras Tommy neteko mažiausiai 56 valandų miego – tokia našta organizmui, ypač smegenims, yra itin pavojinga.
Marazmai ir kliedesiai dėl miego trūkumo
Kiekvieną dieną Tomio būklė blogėjo. Prasidėjo kliedesiai: jis ėmė tikėti, kad gali sustabdyti pasaulinius konfliktus, išspręsti rasizmo ir seksizmo problemas bei netgi rasti vaistą nuo vėžio.
Dėl stipraus išsekimo ir vis labiau neprognozuojamo elgesio artimieji galiausiai iškvietė medikus – Tommy buvo paguldytas į ligoninę, kur praleido keturias savaites psichiatrijos skyriuje.
Net ir ligoninėje kliedesiai nesiliovė. Jis buvo įsitikinęs, kad atsidūrė filmavimo aikštelėje ir dalyvauja realybės šou, panašiame į filmą „Trumeno šou“.
„Buvau labai rišlus, kalbėjau aiškiai, bet tai, ką sakiau, visiškai neturėjo prasmės“, – pasakoja Tommy, prisimindamas, kad tuo metu jautėsi tarsi „visiškai palikęs Žemės planetą“.
„Tuo metu net nesupratau, kur esu. Maniau, kad esu televizijos studijoje, kaip „Trumeno šou“. Vystymosi su kamera ligoninėje suvokiau kaip pasirodymą: dainavau, šokau, bėgiojau sienomis, net peršokau per slaugytoją. Viena jų juokais pasakė, kad gausiu „Oskarą“, jei taip ir toliau elgsiuosi. Dauguma tai būtų supratę kaip sarkazmą, o aš nuoširdžiai pamaniau, kad labai noriu gauti „Oskarą““, – prisimena jis.
„Apskritai nebemokėjau atskirti realybės – girdėjau, mačiau ir galvojau dalykus, kurių iš tikrųjų nebuvo“, – pridūrė Tommy.
Diagnozė – maniakinis epizodas su psichoze
Galiausiai gydytojai diagnozavo maniakinį epizodą su psichoze. Tommy skirti vaistai, kurie padėjo bent truputį išsimiegoti, o tada prasidėjo ilgas atsigavimo laikotarpis – tam prireikė kelių savaičių.
„Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad taip gali nutikti būtent man“, – atvirauja jis. Tačiau siaubinga patirtis paskatino jį pakeisti gyvenimą: Tommy baigė miego konsultanto mokymus ir nusprendė padėti kitiems išvengti panašių klaidų.
Dabar jis veda mokymus ir moko žmones tinkamai planuoti poilsį. Viena pagrindinių jo pabrėžiamų taisyklių – stabilus miego grafikas, kuris didina produktyvumą ir padeda palaikyti gerą savijautą.
„Kai išmokau gerai miegoti, mano smegenys pradėjo veikti daug geriau, išaugo produktyvumas ir pagaliau pajutau, koks yra gyvenimas, kai esi pailsėjęs. Noriu, kad ankstyvas ėjimas miegoti taptų madingas. Galiu išeiti vidurdienį, leisti laiką iki devintos vakaro ir taip maksimaliai išnaudoti dieną. Tai nereiškia mažiau linksmybių – tai reiškia, kad jas planuoji taip, jog jos tavęs nesuvalgytų“, – aiškina Tommy.
Miego konsultanto patarimai
Pagrindinė Tomio rekomendacija – laikytis pastovaus režimo: kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais.
Kiti jo patarimai: vengti ryškios šviesos ir mėlynos šviesos iš ekranų bent 90 minučių prieš miegą, nevykdyti fiziškai ar protiškai labai varginančių užduočių likus maždaug valandai iki miego, nevalgyti likus trims valandoms iki ėjimo miegoti, nevartoti daugiau nei 400 mg kofeino per dieną ir negerti kavos likus mažiau nei 8 valandoms iki miego.
Dar XX a. pradžioje buvo populiari klaidinga nuostata, esą miegas – tai tik „laiko švaistymas“. 1925 m. profesorius Frederikas Mossas atliko eksperimentą, kuriame septyni studentai nemiegojo 60 valandų ir tuo pat metu sprendė užduotis, pramogavo, buvo testuojami. Gavęs eksperimentų rezultatus Mossas paskubėjo pareikšti, kad miegas esą nereikalingas ir netgi žalingas, nes „atimąs laiką“ iš produktyvios veiklos.
Šiandien tokias idėjas mokslas visiškai paneigė. Įrodyta, jog miegas – kritiškai svarbus procesas, kurio metu smegenys pašalina susikaupusius toksinus, atnaujina neuronų jungtis ir „perkrauna“ informacijos apdorojimo sistemas. Suaugusiam žmogui optimali miego trukmė laikoma 7–9 valandos per parą, o ilgalaikiai nukrypimai tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę kenkia tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.