Panamos archeologiniame komplekse El Kaňo archeologai atvėrė dar vieną iki šiol primirštos istorijos fragmentą. Čia aptiktas daugiau kaip tūkstančio metų senumo kapavietės kompleksas, o naujausias radinys – trečiuoju numeriu pažymėtas kapo kompleksas – tapo išskirtinai reikšmingu atradimu. Ši vieta buvo naudojama vietos elitui laidoti maždaug du šimtmečius, gerokai prieš atvykstant europiečiams. Būtent trečiasis kapas atskleidė stulbinamą aukso gausą ir davė naujų žinių apie senąsias Panamos bendruomenes.
Trečiajame kape centrinė figūra – akivaizdžiai aukščiausio statuso asmuo – buvo palaidota apsupta gausybės auksinių papuošalų. Prie kūno rasta turtingai dekoruotų pektoralių, auskarų ir apyrankių. Dalis šių dirbinių puošti šikšnosparnių ir krokodilų motyvais, kurie greičiausiai turėjo simbolinę, su valdžia bei tikėjimu susijusią reikšmę. Preciziškas aukso papuošalų atlikimas rodo, kad visuomenėje egzistavo aukštos kvalifikacijos amatininkų sluoksnis, dirbęs nedidelei privilegijuotai grupei.
Aukso gausa ir radinių išsidėstymas labai aiškiai išryškina socialinę hierarchiją. Aplink centrinį palaidotąjį aptikti ir kiti skeletai, todėl manoma, kad čia buvo praktikuojami kolektyviniai elitinių grupių laidojimai, kuriuose kiekvieno asmens vieta ir įkapių pobūdis atspindėjo jo statusą. Auksas šioje visuomenėje atliko ne tik puošybos, bet ir aiškaus galios bei socialinės padėties ženklo funkciją. Tai patvirtina ir ypač aukšta juvelyrinių dirbinių kokybė.
Ne mažiau svarbūs už metalą yra ir kapavietėje rasti keraminiai indai. Jų forma, stilius ir dekoras liudija to meto meninį lygį bei galimus kultūrinių įtakų ryšius. Ant keramikos ir aukso dirbinių pasikartojantys šikšnosparnių ir krokodilų motyvai, tikėtina, susiję su valdžios ideologija, religija ar mitologija. Panašumai su netoliese esančio archeologinio komplekso Sitio Kontė radiniais leidžia manyti, kad tarp šių vietovių egzistavo glaudūs ryšiai ir bendra amatininkystės tradicija.
Visa tai rodo, jog tuo metu Panamos teritorijoje gyvavusios bendruomenės buvo sudėtingos sandaros. Greičiausiai tai nebuvo viena monolitinė kultūra, o keli atskiri vadautojų dariniai ar smulkesni politiniai vienetai, kuriuos siejo bendros vertybės ir simboliai. Auksas ir keramika tapo šių vertybių nešėjais: įkapių gausa ir prabanga pabrėžė mirusiojo šlovę tiek žemiškame gyvenime, tiek ir įsivaizduotame pomirtiniame pasaulyje.
El Kaňo kapinynas, naudotas elitui laidoti gana ilgą laiką, liudija stulbinamą vietinių socialinių struktūrų stabilumą. Panamos kultūros ministerija šį atradimą pagrįstai vadina itin svarbiu, tačiau archeologai pabrėžia, kad tai tik viena, nors ir labai reikšminga, didesnės dėlionės dalis. Kiekvienas naujas kapas, kiekvienas papuošalas arba keramikinis indas papildo žinias apie senąsias Panamos visuomenes, jų politinę organizaciją, prekybos tinklus ir tikėjimo sistemas.
Pačiai Panamai šių radinių reikšmė išeina gerokai už mokslo ribų. Atradimai parodo turtingą, vietinę, ikiispaninę šalies istoriją ir padeda formuoti istorinę tapatybę, kuri ilgą laiką buvo užgožta vėlesnių laikotarpių pasakojimų. Planuojama įkurti El Kaňo muziejų, kuriame eksponuojami daiktai galėtų liudyti apie prieškolumbinius laikus platesnei visuomenei.
Archeologiniai tyrimai El Kaňo vietovėje tęsiami toliau, o tyrėjai tikisi naujų radinių. Tikimasi, kad ateities kasinėjimų sezonai leis geriau suprasti politinę sandarą, prekybos mastą bei religinius įsitikinimus šių senųjų visuomenių. Šiuo metu trečiasis kapas yra vienas ryškiausių pėdsakų pasaulio, kuris išnyko prieš šimtus metų, bet kurio atgarsiai vis dar pasiekia mus per auksą, keramiką ir tyliai išsilaikiusius kaulus po Panamos žeme.
