Balinimas – paprastas, tačiau labai svarbus vaismedžių priežiūros būdas, padedantis apsaugoti kamienus nuo temperatūrų svyravimų, įtrūkimų ir žievės ligų. Nors dalis sodininkų medžius balina sausį, specialistai rekomenduoja šiuos darbus pradėti jau lapkričio pabaigoje. Tinkamai parinktas laikas turi didelę reikšmę apsaugos veiksmingumui.
Vaismedžių kamienai rudenį ir žiemą patiria stiprius temperatūrų svyravimus. Saulėtą dieną žievė gali gerokai įkaisti, o naktį, staiga nukritus temperatūrai, greitai atvėsti. Dėl tokių kontrastų žievė trūkinėja, pažeidžiami po ja esantys audiniai, o per atsiradusius plyšius lengviau patenka ligų sukėlėjai ir grybeliai.
Balinimas padeda sumažinti šią riziką. Kalkių pienu padengtas kamienas atspindi saulės spindulius, todėl ne taip stipriai įkaista ir mažiau reaguoja į staigius temperatūros pokyčius. Tai ypač svarbu obelims, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms ir trešnėms, kurios jautriai reaguoja į žiemos saulę ir šalčius.
Geriausias metas balinti vaismedžius – nuo lapkričio pabaigos iki sausio pabaigos. Svarbu, kad dieną temperatūra būtų apie 0 °C, oras sausas, o artimiausiomis dienomis nenumatomas lietus ar šlapdriba. Kamieno žievė turi būti visiškai sausa. Jei po balinimo kalkių sluoksnį nuplauna lietus, verta pasirinkti sausą dieną ir medžius perbalinti.
Jeigu sausis pasitaiko labai šaltas ir temperatūra laikosi gerokai žemiau nulio, balinimo geriau atidėti. Šaltyje kalkių mišinys gali sušalti, prastai sukibti su žieve ir greitai nubyrėti. Tokiu atveju verta palaukti atšilimo ar bent kelių šiltesnių valandų dienos metu.
Tradicinis balinimo būdas – kalkių pienas, paruoštas iš gesintų kalkių ir vandens. Paprastai naudojama apie 2 kilogramus gesintų kalkių ir 10 litrų vandens. Mišinį reikia gerai išmaišyti, kol susidaro vientisa, tiršta, balta masė. Norint pagerinti sukibimą su žieve, galima įmaišyti saują molio. Paruoštu mišiniu dažomas kamienas nuo šaknies kaklelio iki pirmųjų stambių šakų bei storesnės skeletinės šakos.
Dažniausios klaidos – per ankstyvas arba per vėlyvas balinimas. Jei medžiai nubalinami per anksti, rudeniniai lietūs gali nuplauti apsauginį sluoksnį dar iki stipresnių šalčių. Jei per vėlai, kamienai jau gali būti patyrę žalos. Taip pat svarbu padengti visą kamieną tolygiai, ypač pietinę pusę, kuri labiausiai įkaista saulėje. Per skystas mišinys sudarys per ploną sluoksnį, o per tirštas gali trūkinėti ir byrėti. Nerekomenduojama naudoti pramoninių dažų vietoje kalkių, nes jie gali būti netinkami medžiui ir neveikia taip, kaip kalkės.
Reguliarus balinimas kartą per metus padeda išlaikyti medžius sveikesnius. Kalkės ne tik saugo nuo šalčio ir saulės pažeidimų, bet ir mažina žievės infekcijų riziką, stabdo kerpių bei samanų plitimą. Jos taip pat iš dalies atbaido kai kuriuos kenkėjus ir apsunkina jų žiemojimą žievės plyšiuose.
Vis dėlto balinimas nėra visavertė apsaugos priemonė nuo kenkėjų. Nors kalkės gali sumažinti dalies lervų ar amarų išgyvenimo galimybes, jos nepakeičia kitų augalų apsaugos priemonių. Pagrindinė balinimo paskirtis išlieka kamieno apsauga nuo temperatūrų svyravimų ir su tuo susijusių žievės pažeidimų.
