Gilus miegas gali padėti pristabdyti smegenų sveikatos blogėjimą, kuris ilgainiui lemia Alzheimerio ligą – dažniausią demencijos formą.
JAV mokslininkai iš Kalifornijos Berklio universiteto, Stanfordo universiteto ir Kalifornijos universiteto Irvine padalinių tyrė 62 vyresnio amžiaus, kognityviai sveikus asmenis. Tyrimas parodė, kad dalyviai, kurių smegenyse jau buvo pokyčių, būdingų Alzheimerio ligai, geriau atliko atminties testus tuomet, kai jie išmiegodavo daugiau gilaus miego.
Šis poveikis buvo nepriklausomas nuo išsilavinimo ir fizinio aktyvumo – dviejų veiksnių, kurie kartu su socialiniu aktyvumu yra žinomi kaip padedantys išsaugoti kognityvinius gebėjimus senstant.
Tuo tarpu žmonės, kurių smegenyse buvo panašiai daug Alzheimerio ligai būdingų pakitimų, bet kurie negaudavo pakankamai gilaus miego, atminties testuose sekėsi prasčiau. Palyginimui, miegas turėjo kur kas mažesnę reikšmę tiems žmonėms, kurių smegenyse tokių pakitimų buvo nedaug.
Apibendrinus, 2023 m. gegužę publikuoti rezultatai rodo, kad pakankamas, kokybiškas gilus miegas gali padėti išlaikyti atminties funkciją tuo laikotarpiu, kai demencijos procesai jau pradeda ryškėti.
„Galvokite apie gilų miegą kaip apie gelbėjimo ratą, kuris leidžia atminčiai išsilaikyti paviršiuje ir neleidžia jai nusitempti žemyn Alzheimerio ligos patologijos svoriui“, – aiškina Kalifornijos Berklio universiteto neuromokslininkas Matthew Walkeris.
„Ypač džiugu tai, kad mes galime dėl to kai ką padaryti. Yra būdų pagerinti miegą net ir vyresniame amžiuje.“
Tyrimo rezultatai atliepia ankstesnius darbus, kurie parodė, kad sutrikęs miegas susijęs su didesniu amiloido beta baltymų kiekiu smegenyse. Šie baltymai siejami su Alzheimerio ligos vystymusi.
Vis dėlto prastas miegas yra ir Alzheimerio ligos rizikos veiksnys, ir jos simptomas, todėl priežasties ir pasekmės ryšį nustatyti sudėtinga. Be to, manoma, kad amiloido beta sankaupos gali būti tik ligos požymis, bet nebūtinai pagrindinė jos priežastis.
Net ir taip, amiloido beta baltymų lygis dažnai naudojamas kaip Alzheimerio ligos žymuo, nes tyrimai rodo, kad šie baltymai ir kitas baltymas – tau – gali pradėti kauptis smegenyse dar dešimtmečiais iki pirmųjų ligos simptomų.
Ankstesni Walkerio grupės tyrimai parodė, kad didesnės amiloido beta sankaupos vyresnių žmonių smegenyse gali trikdyti gilų miegą – kitaip vadinamą lėtosios bangos ne greitųjų akių judesių (NREM) miegu – ir bloginti atminties funkciją.
Tačiau dalis žmonių, net ir turėdami aukštą amiloido beta lygį, išsaugo gana gerą kognityvinę būklę. Norėdami suprasti, kodėl taip nutinka, mokslininkai stebėjo dalyvių smegenų bangas miego metu, o kitą dieną paprašė jų atlikti atminties testus.
Paaiškėjo, kad tarp žmonių, kurių smegenų vaizduose matytos panašios amiloido beta sankaupos, tie, kurie geriau išsimiegodavo, žymiai geriau atlikdavo kognityvines užduotis.
Šis poveikis pastebėtas tik vertinant būtent lėtosios bangos NREM miegą, o ne kitus miego dažnius ar miego stadijas.
Norint įsitikinti, ar ilgesnis gilaus miego laikotarpis per kelerius metus iš tiesų gali padėti išsaugoti kognityvines funkcijas net ir augant amiloido beta kiekiui, reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis.
Šis darbas papildo vis gausėjančius įrodymus, kad miegas gali būti keičiamas Alzheimerio ligos rizikos veiksnys. Gera miego kokybė galbūt leidžia smegenims efektyviau pašalinti dienos metu susikaupusius medžiagų apykaitos šalutinius produktus ir taip pristabdyti molekulinius pokyčius, susijusius su ligos progresavimu.
„Net ir esant tam tikram smegenų patologijos lygiui, žmogus nėra pasmerktas neišvengiamiems atminties ar kitų kognityvinių funkcijų sutrikimams“, – aiškina pagrindinė tyrimo autorė, Berklio universiteto neuromokslininkė Zsófia Zavecz.
Pasak jos, nors žmogaus smegenyse gali būti molekulinių pokyčių, rodančių judėjimą Alzheimerio ligos link, gyvenimo būdo veiksniai gali padėti šiuos padarinius sušvelninti. „Vienas iš tokių veiksnių yra miegas, ir konkrečiai – gilus miegas“, – pabrėžia Zavecz.
Nors tyrimas buvo nedidelės apimties, jo rezultatai leidžia manyti, kad natūralus, kokybiškas miegas gali būti naudingesnis nei migdomųjų vartojimas. Kiti darbai rodo, kad migdomuosius vartojantys žmonės gali turėti mažesnį amiloido baltymų lygį smegenų skystyje, kuris naktį tarsi „išplauna“ smegenis. Tačiau šie vaistai turi pašalinių poveikių ir dažnai skatina ne gilų, o paviršutinišką miegą.
Norint pagerinti savo miego kokybę, Zavecz rekomenduoja vengti kavos vėlyvą popietę ir vakare, palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą, riboti ekranų naudojimą prieš miegą ir prieš nakties poilsį pasiimti karštą dušą.
Kol jūs miegate, mokslininkai toliau intensyviai tyrinėja sudėtingus Alzheimerio ligos mechanizmus, kurie jau dabar veikia milijonus žmonių visame pasaulyje.
