Patikrinimų metu nustatyti 103 atvejai, kai savavališkai prijungus tinklus paviršinės nuotekos buvo išleidžiamos į buitinių nuotekų infrastruktūrą.
Lietaus vanduo į nuotekų tinklus nukreiptas nuo stogų lietvamzdžių ir kiemo teritorijų. Bendrovė pažymi, kad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus tokie prijungimai yra draudžiami ir primena gyventojams, jog paviršinės (lietaus) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai.
Patikrinimų metu taip pat fiksuojami atvejai, kai namų valdose įrengtų drenažo sistemų vanduo savavališkai nuvedamas į buitinių nuotekų tinklus.
Taip į nuotekų sistemą patenka lietaus ir gruntinis vanduo, nors ši sistema skirta tik buitinėms nuotekoms surinkti. Pabrėžiama, kad tokie prijungimai taip pat yra draudžiami.
Pažeidėjai privalo atjungti neteisėtus nuotekų ir (ar) drenažo tinklus ir atlyginti padarytą žalą už suteiktas, bet neapmokėtas nuotekų tvarkymo paslaugas. Nustačius pažeidimą, po tam tikro laiko (4–6 mėnesių) atliekama pakartotinė patikra.
Savavališkas paviršinių nuotekų ir (ar) drenažo tinklų prijungimas prie buitinių nuotekų išvado užtraukia ir administracinę atsakomybę. Nuobaudas, gavusi informaciją apie pažeidimus, skiria Šiaulių miesto savivaldybė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsniu, toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 70 iki 140 eurų.
Savavališki prisijungimai didina nuotekų tinklų avarijų riziką
Gyventojų piktnaudžiavimas daro didelę žalą eksploatuojamai nuotekų infrastruktūrai, ypač liūčių metu. Iš nelegaliai prijungtų išvadų per trumpą laiką į buitinių nuotekų tinklus pradėjęs plūsti didelis lietaus nuotekų kiekis perpildo sistemą.
Dėl to sutrinka buitinių nuotekų surinkimas, o pagrindinė nuotekų perpumpavimo siurblinė nebepajėgia laiku išpumpuoti smarkiai išaugusio srauto. Į nuotekų valyklą patekęs perteklinis lietaus nuotekų kiekis trikdo technologinius procesus, todėl kyla rizika, kad netinkamai išvalytos nuotekos gali patekti į aplinką.
Perpildyti tinklai taip pat didina avarijų tikimybę. Žemesnėse miesto vietose nuotekos gali prasiveržti per buitinių nuotekų šulinius, užtvindyti teritorijas, padaryti žalą miesto infrastruktūrai ir gyventojų turtui. Papildomos apkrovos gadina sistemos įrenginius ir didina eksploatacines sąnaudas, kurios ilgainiui gali paveikti visus vartotojus.
Avarijų rizika dėl savavališkų prisijungimų išlieka ir prasidėjus pavasario polaidžiui. Per neteisėtai prijungtus tinklus į nuotekų sistemą gali patekti dideli tirpstančio sniego vandens kiekiai, todėl nuotekų infrastruktūra patiria dar didesnę apkrovą.
Gyventojai raginami nelaukti patikrinimų ir atjungti savavališkai įrengtas paviršinių nuotekų atšakas – taip bus išvengta galimų avarijų, aplinkos taršos ir papildomų išlaidų.
Nuotekų tinklų kontrolė bus tęsiama
Planuojama ir 2026 metais tęsti nuoseklią nuotekų tinklų kontrolę individualių gyvenamųjų namų rajonuose ir raginti gyventojus atjungti neteisėtus tinklus. Delsiantys tai padaryti privalės atlyginti padarytą žalą ir neišvengs administracinių nuobaudų.
Šiais metais numatoma patikrinti 3046 objektus. Patikros bus vykdomos iš karto, kai tik bus palankios oro sąlygos.
Nuotekų tinklų priežiūra yra būtina. Reguliari kontrolė užtikrina sąžiningą paslaugų naudojimą ir padeda apsaugoti nuotekų infrastruktūrą nuo perteklinių apkrovų. Gyventojai raginami atsakingai ir teisėtai naudotis vandentvarkos paslaugomis bei laikytis reikalavimo paviršines nuotekas tvarkyti atskirai, kaip numato teisės aktai.
Informacija ir nuotrauka
