Reiškinys Baltijos jūroje kelia nerimą: rodikliai artėja prie istorinių žemumų, situacija bloga
Nuolat pučiant stipriam rytų vėjui, Baltijos jūroje užfiksuotas vienas žemiausių vandens lygių per visą stebėjimų istoriją. Matavimų duomenys rodo, kad kai kuriose vietovėse pasiekti ar net pagerinti beveik šimtmetį kaupti rekordai.
Alandų salose jūros lygis nukrito net 72 centimetrais žemiau daugiametės normos. Tai – žemiausias rodiklis nuo 1924 metų, kai čia pradėti sistemingi stebėjimai. Toks kritimas laikomas išskirtiniu net ir Baltijos regionui, kuriame vandens svyravimai nėra reti.
Latvijos pakrantėje situacija taip pat neeilinė. Remiantis Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro duomenimis, jūros lygis nukrito apie 65 centimetrus žemiau nulinio lygio pagal Latvijos aukščių sistemą.
Priartėta prie istorinių minimumų
Liepojoje ir Ventspilyje vandens lygis priartėjo prie žemiausių reikšmių per visą stebėjimų laikotarpį. Liepojoje dar keliais centimetrais žemesnis lygis buvo užfiksuotas tik 1937 metais, o Ventspilyje – 1978 metais.
Rygos įlankoje šios savaitės rodikliai taip pat labai žemi, nors istoriniai duomenys rodo, kad 2010 ir 2014 metų sausio pabaigoje vandens lygis buvo dar 10–20 centimetrų žemesnis. Absoliutus rekordas Rygos įlankoje užfiksuotas 1959 metais.
Sinoptikai perspėja, kad artimiausiomis dienomis, jei rytų krypties vėjas išliks vidutinio stiprumo, vandens lygis gali nukristi dar keliais centimetrais.
Nauda Baltijos jūros ekosistemai
Nors žemas vandens lygis gali kelti nepatogumų, jis turi ir teigiamą pusę. Specialistai pabrėžia, kad tokie reiškiniai yra naudingi Baltijos jūros „sveikatai“. Kai vėjas pasisuks iš vakarų, į Baltiją pateks daugiau švaresnio, sūresnio ir deguonies prisotinto vandens iš Šiaurės jūros.
Tokie vandens atsinaujinimo procesai yra itin svarbūs Baltijos jūros ekosistemai, kuriai būdingas ribotas vandens mainų su atviromis jūromis intensyvumas. Paskutinis didesnis sūraus vandens įtekėjimas buvo fiksuotas 2014 metais.
Sudėtingos laivybos sąlygos
Dėl žemo vandens lygio kai kuriose vietovėse paskelbti įspėjimai. Estijos aplinkos apsaugos agentūra perspėja apie sudėtingas laivybos sąlygas Rygos įlankoje ir tarp Estijos salų. Įspėjimas dėl žemo vandens lygio galioja ir Suomijos pakrantėje.
Papildomą iššūkį kelia ir ledo situacija. Šiuo metu ledo danga Baltijos jūroje yra didžiausia nuo 2018 metų, o prognozuojama, kad artimiausiomis savaitėmis ledu padengtas plotas gali būti didžiausias nuo 2011 metų.
Tokios sąlygos reiškia, kad tiek laivybai, tiek pakrančių infrastruktūrai artimiausiu metu teks prisitaikyti prie neįprastai žemo vandens lygio ir sudėtingų žiemos sąlygų.
