Daugeliui mokinių profesijos pasirinkimas tampa sudėtingu galvosūkiu, ypač paskutiniaisiais mokyklos metais.
Augustui Baniui šis klausimas išsisprendė gerokai anksčiau: dar besimokydamas penktoje klasėje, po pirmosios istorijos pamokos, jis grįžo namo aiškiai žinodamas, kad ateityje pats stovės prieš mokinius kaip istorijos mokytojas.
Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos pedagogikos antrojo kurso studentas kryptingai siekia to, ką nusprendė būdamas vos vienuolikos.
Tokių mokytojų – vienetai
Kalbėdamas apie jį įkvėpusią istorijos pamoką, nulėmusią ir profesinį pasirinkimą, Augustas prisimena ne tiek įvadinės pamokos temą, kiek mokytoją. Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijoje dirbęs istorijos mokytojas Jonas Janušas išsiskyrė intelektualumu, plačiu akiračiu ir gebėjimu sudominti.
„Jis su mumis kalbėdavosi ne tik apie istorinius faktus, bet ir apie aktualijas, sportą, kultūrą. Atrodė, visas temas jis puikiai išmano ir turi didelį žinių bagažą“, – pasakoja Augustas, pridurdamas, kad šio mokytojo pamokose aktyviai dalyvaudavo net tie mokiniai, kurie kitose pamokose būdavo tylūs ir neįsitraukę.
Pašnekovas prisimena, kad jį, penktoką, ypač žavėjo mokytojo pagarbus santykis su mokiniais: mokytojas nekeldavo balso, konfliktus, jei jų kildavo, spręsdavo ramiai, pagarbiai, argumentuotai. „Tokių mokytojų – vienetai. Man jis buvo ir yra puikus pavyzdys ir autoritetas“, – pabrėžia jis.
Kai kitus kamavo stresas, jis buvo ramus
Dvyliktoje klasėje, kai dauguma bendraklasių dar tik svarstė įvairias studijų kryptis, Augustas jau turėjo aiškų planą. Jis kryptingai rinkosi dalykus, kuriems skyrė didžiausią dėmesį, žinojo, kuriuose egzaminuose turi pasirodyti geriausiai, ir tikslingai ruošėsi stoti į pedagogikos studijas.
„Aiškiai žinojau, kad rinksiuosi istorijos ir geografijos pedagogiką. Kai kitus kamavo stresas, aš buvau ramus – žinojau, ko man reikia“, – šypteli A. Banys.
Pasak jo, sprendimas studijuoti Kaune, VDU, taip pat buvo sąmoningas ir tikslingas pasirinkimas, nes norėjosi būti arčiau gimtųjų Raseinių ir išlaikyti ryšį su bendruomene, kurioje užaugo.
Suteikia daugiau lankstumo ir platesnių galimybių
Šiuo metu Augustas studijuoja VDU Švietimo akademijoje Mokomojo dalyko pedagogiką: istorijos ir geografijos pedagogiką. Nors į universitetą stojo vedinas tikslo tapti istorijos mokytoju, šiandien vis labiau linksta į geografiją.
„Gal šiek tiek ironiška, bet įstojau kaip istorijos mokytojas, o dabar labiau noriu būti geografijos mokytoju“, – juokiasi pašnekovas. Dviejų dalykų pedagogika, anot jo, suteikia daugiau lankstumo ir platesnių galimybių.
Universitete jis vertina ne tik studijų turinį, bet ir bendruomenę. Antrame kurse A. Banys aktyviau įsitraukė į universiteto veiklas, dalyvauja studijų mugėse, svarsto galimybę rinktis gretutines viešojo administravimo studijas.
Pirmąją pedagoginę praktiką Augustas atliko Kauno jėzuitų gimnazijoje. Nors ji truko vos kelias savaites, įgyta patirtis leido pamatyti realų mokyklos gyvenimą, stebėti skirtingas pamokas, geriau pažinti mokytojo darbo kasdienybę.
„Buvo įdomu pamatyti, kaip ten verda gyvenimas. Tik norėjosi, kad pirmoji praktika truktų ilgiau“, – pripažįsta jis.
Sulaukė ir skeptiškų reakcijų
Pedagoginę patirtį Augustas kaupia dirbdamas Robotikos akademijoje – veda užsiėmimus vaikams darželiuose ir mokyklose. Jų metu su vaikais konstruoja LEGO modelius, moko programavimo pagrindų.
Darbas su vaikais, pasak jo, reikalauja nemažai kantrybės ir aiškumo. „Džiaugiuosi savo kantrybe – į kritines situacijas stengiuosi žiūrėti ramiai, ieškoti kompromisų“, – tikina Augustas.
Pašnekovas pripažįsta, kad nusprendęs rinktis pedagogiką, iš aplinkinių sulaukė ir skeptiškų reakcijų. Dažniausiai buvo akcentuojamas nedidelis atlyginimas, iš kurio, esą, sunku pragyventi, kalbėta apie klasėje laukiančius iššūkius, sudėtingus santykius su vaikų tėvais.
„O man atrodo, kad, nepaisant visų kalbų, visgi svarbu pabandyti tai patirti savo kailiu. Jei nepatiks – suprasi, kad tai ne tavo kelias, bet bent keletą metų padirbėti mokykloje tikrai verta. Kad įsivertintum, ar nori ir gali būti geru mokytoju“, – įsitikinęs jis.
Svajoja grįžti į gimtąjį kraštą
Baigęs studijas Augustas planuoja grįžti dirbti į gimtuosius Raseinius. Anot pašnekovo, mokytojų trūkumas visoje Lietuvoje, o ypač regionuose, yra labai opi problema.
„Mokytojų mažėja visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Raseinių rajonas. Jaučiu didelę prasmę ir motyvaciją grįžti į savo miestą, į kurį jaunimas, baigęs studijas, labai retai begrįžta, – akcentuoja jis. – Jeigu galiu prisidėti prie geresnio švietimo ten, kur užaugau, kodėl turėčiau to nedaryti?“
Paklaustas, kokiu mokytoju norėtų tapti, jis tik gūžteli pečiais. Pasak Augusto, į šį klausimą aiškiau galės atsakyti tuomet, kai baigs studijas ir pradės dirbti mokykloje.
Vis dėlto vienas dalykas jam jau šiandien yra kaip niekad aiškus: penktoje klasėje priimtas sprendimas tapti istorijos mokytoju nebuvo atsitiktinis. Per pastaruosius keletą metų, studijuojant pedagogiką ir dirbant su vaikais, šis apsisprendimas tapo dar tvirtesnis ir brandesnis – paremtas ne tik įkvėpimu, bet ir didele atsakomybe.
