Netikėtas posūkis: Gitanas Nausėda mato kelią atkurti santykius su Kinija

ELTA
4 min. skaitymo
Gitanas Nausėda. ELTA / Josvydas Elinskas

Lietuva matytų galimybę atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekino pusė, sako prezidentas Gitanas Nausėda

„Nuo pat pradžių teigėme, kad laikomės vienos Kinijos politikos ir kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo ar pačio atidarymo fakto nereikia traktuoti kaip šio principo kvestionavimą. Nebuvome išgirsti, reikia tai pripažinti. Iki galo nesame girdimi ir šiandien (…) Norėtųsi, kad būtų daugiau dialogo, mažiau vienašališkumo, mažiau mėginimo primesti savo nuomonę“, – po ketvirtadienį Prezidentūroje vykusio pasitarimo užsienio politikos klausimais kalbėjo šalies vadovas.

„Jeigu būtų gera valia ir iš kitos pusės, matome galimybę laipsniškai atstatyti savo diplomatinius santykius laikinųjų patikėtinių lygiu. O ateityje galbūt ir ambasadorių lygiu“, – akcentavo jis.

Diskutuos, kaip plėtoti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu

Prezidentas tikino, kad pastaruosius kelerius metus bendradarbiavimo su Taivanu potencialas buvo per menkai išnaudotas. Todėl, pasak jo, šalies politikai dar diskutuos, kaip ateityje galima plėtoti ekonominį bendradarbiavimą.

„Esame suinteresuoti normaliais diplomatiniais santykiais su Kinija, tačiau norime tuo pat metu išlaikyti ir santykius su Taivanu, nes jie turi didelį potencialą. Reikia pripažinti, kad per pastaruosius keletą metų Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje tas potencialas buvo išnaudotas tik menka dalimi, tikrai galime nuveikti daugiau. Išskyrus lazerių pramonės tam tikrus projektus, labai daug kuo daugiau pasigirti negalime“, – dėstė G. Nausėda.

„Buvo nemažai lūkesčių, buvo nemažai pažadų. Todėl visi sutarėme dar kartą susėsti prie stalo ir pakalbėti kaip konkrečiai ketiname plėtoti savo ekonominį bendradarbiavimą ateityje. Tikrai norėtųsi, kad būtų mažiau deklaracijų, būtų konkrečių įsipareigojimų iš abiejų pusių. Santykiai su šiuo regionu mums yra svarbūs“, – pabrėžė jis. 

Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Tibeto skvere, pasitinkami tibetiečių Naujieji metai – Losaras. ELTA / Žygimantas Gedvila
Tibeto skvere, pasitinkami tibetiečių Naujieji metai – Losaras. ELTA / Žygimantas Gedvila

Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas Gitanas Nausėda tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. 

Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Dalintis straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video