Bene pusę amžiaus po Antarktidos ledu slėpti avarijos pėdsakai vėl priminė dramatišką istoriją, susijusią su Argentinos karinėmis oro pajėgomis. Bulgarų poliarinė ekspedicija aptiko naujų seniai sudužusio lėktuvo nuolaužų. Šis radinys ne tik papildo katastrofos tyrimų mozaiką, bet ir tampa simboliniu tiltu tarp dviejų tolimų šalių – Argentinos ir Bulgarijos – bendradarbiavimo Antarktidoje ženklu.
Bulgarų poliarininkai dar kartą rado beveik prieš pusę amžiaus Antarktidoje įvykusios aviacijos katastrofos pėdsakų. Išsilaipinę Bernardo kyšulyje Livingstono saloje, tyrėjai aptiko naujų 1976 metais sudužusio Argentinos karinių oro pajėgų lėktuvo nuolaužų.
Apie šį radinį pranešė Bulgarijos mokslinių tyrimų laivo „Šventieji Kirilas ir Metodijus“ antrasis rango kapitonas Radko Mujievskis. Pasak jo, lėktuvo fragmentai buvo identifikuoti dronu apžiūrėjus vietovę. Metalines dalis pirmasis pastebėjo fizikas Olegas Vasiljevas, o vėliau jos buvo atgabentos į laivo bortą.
Tai jau antras kartas, kai Bulgarijos Antarkties ekspedicija aptinka šio lėktuvo liekanas. Pirmieji fragmentai buvo rasti 2024 metų pradžioje Fols Bėjaus ir Bernardo kyšulio rajone. Žinoma, kad katastrofos metu orlaivis vykdė žvalgybinius skrydžius – vertino sąlygas moksliniams tyrimams ir jūrų navigacijai.
Laive buvo surengta ceremonija žuvusių Argentinos karinių jūrų ir oro pajėgų karininkų atminimui. Argentinos laivyno atstovas leitenantas Agustinas Vieira da Kosta padėkojo Bulgarijos komandai už surastus ir iškeltus fragmentus. Rastos detalės bus nugabentos į Mar del Platos karinio jūrų laivyno bazę.
Skelbiama, kad mokslinių tyrimų laivas „Šventieji Kirilas ir Metodijus“ (NIK 421) iš Varno uosto į Antarktidą išplaukė lapkričio 7 dieną ir po mėnesį trukusio Atlanto vandenyno kirtimo 2025 metų gruodžio 13 dieną pasiekė Mar del Platą. Laivas ir toliau remia Bulgarijos misijas Antarktidoje, įskaitant operacijas Bulgarijos Antarkties bazėje, pavadintoje Šv. Klimento Ochriediečio vardu, Livingstono saloje.
Primintina, kad po maždaug trijų mylių storio Antarktidos ledo sluoksniu slypi reljefas, apie kurį mokslas iki šiol turėjo tik apytikslių žinių. Pasitelkę naują kartografavimo metodą, tyrėjai sukūrė iki šiol detaliausią žemyno „po ledu“ skaitmeninį žemėlapį ir jau aptiko dešimtis tūkstančių anksčiau nežinomų struktūrų.
