Vasaris iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus mėnuo, tačiau būtent šiuo metu padedami būsimo derliaus pamatai. Todėl itin svarbu priimti teisingus sprendimus ir nepasiduoti nei skubėjimui, nei pernelyg dideliam aplaidumui.
Daigų auginimo būdas tinka toms kultūroms, kurios per trumpą vasarą nespėja iki galo subrandinti derliaus. Dėl šios priežasties iš daigų dažniausiai auginami pipirai, pomidorai, baklažanai ir kiti šilumamėgiai augalai. Yra ir tokių kultūrų, kurias galima sėti tiesiai į dirvą, tačiau daigų metodas leidžia derliaus sulaukti gerokai anksčiau. Agurkai, cukinijos, moliūgai, burokėliai ir net bulvės, auginamos per daigus, startuoja greičiau ir auga tolygiau.
Sėjos terminai visuomet priklauso nuo klimato, konkrečių sąlygų sklype ir šiltnamio galimybių. Vertėtų labiau orientuotis ne į kalendorių, o į realias sąlygas. Vegetacijos pradžioje augalams būtina sudaryti kuo patogesnę, jiems palankią aplinką. Būtent šiuo metu augalai tarsi „įvertina“ savo galimybes ir nusprendžia, kokio dydžio derlių formuos. Jei stinga šviesos ar maisto medžiagų, derliaus potencialas iš karto sumažėja. Ypač jautrūs jauni daigai yra fosforo stokai, o vėliau – ir azoto trūkumui.
Vasario mėnesį daugelis sodininkų imasi sėti pipirus ir baklažanus. Tačiau skubėti neverta – daugeliu atvejų geriau šių kultūrų sėją perkelti į kovą. Vasario metu natūralios šviesos nepakanka nei intensyvumu, nei dienos trukme. Be papildomo apšvietimo daigai ištįsta, nusilpsta ir tampa labiau pažeidžiami ligų. Jei vis dėlto nusprendžiama sėti anksčiau, būtina pasirūpinti kokybišku papildomu apšvietimu. Viena klaida, susijusi su šviesos trūkumu, gali „suvalgyti“ iki 40 procentų būsimo derliaus dar pačioje sezono pradžioje.
Yra kultūra, kuri itin gerai tinka būtent vasario sėjai – tai salierai. Jie pakankamai atsparūs šalčiui, jų daigai pakelia nedideles šalnas, o į nuolatinę vietą augalus galima sodinti jau gegužės pradžioje. Sėja paprastai atliekama maždaug prieš 65–70 dienų iki persodinimo, todėl vasario pabaiga yra optimalus metas. Salierų daigai auga lėtai, neužima daug vietos, su jais patogu dirbti net ir nedideliame plote ar ribotomis sąlygomis.
Gėlių augintojams vasaris – gana intensyvus mėnuo. Mėnesio viduryje sėkmingai dygsta begonijos. Iki maždaug dvidešimtųjų vasario dienų verta suspėti pasėti šabo gvazdikus. Vėliau ateina tinkamas metas sidabrinei cinerarijai, o mėnesio pabaigoje rekomenduojama sėti petunijas. Laikantis tokios sekos, augalai spėja sutvirtėti, gerai įsišaknyti ir vėliau džiugina ankstyvu bei gausiu žydėjimu.
Vasaris reikalauja dėmesingumo, tačiau be bereikalingo skubėjimo. Apgalvotas požiūris, pakankamas apšvietimas, šiluma ir saikinga, bet reguliari priežiūra padės užauginti stiprius daigus ir suteiks tvirtą startą visam būsimam sezonui.
