Ne vienas yra nusivylęs parduotuvėje įsigytu pomidoru, kuris atrodo puikiai – ryškus, blizgus, tvirtas, – tačiau perpjovus pasirodo esąs vandeningas, beveik bekvapis ir visai neprimena tikro vasariško skonio. Tai nėra atsitiktinumas, o ištisa pomidorų auginimo ir prekybos sistema, kurioje pirmiausia vertinamas išvaizdos patrauklumas ir ilgas laikymo laikas, o ne skonis.
Seniau pomidorai buvo sezoninė ir vietinė daržovė. Juos skindavo visiškai sunokusius ir greitai parduodavo. Atsiradus dideliems prekybos tinklams, situacija pasikeitė. Pomidorai turi atlaikyti ilgą transportavimą ir sandėliavimą, todėl selekcija pasuko kitu keliu: pirmenybė teikiama tvirtesnei žievelei, kietesniam minkštimui ir tolygiai spalvai. Skoninės savybės pamažu buvo nustumiamos į antrą planą.
Labai svarbus ir skynimo momentas. Kad pomidorai sėkmingai pasiektų parduotuves, jie dažniausiai skinami dar žali, kai juose dar nespėja susikaupti pakankamai cukrų ir aromatinių medžiagų. Nuskintas pomidoras, net ir padėtas šiltoje vietoje, niekada neprilygs ant krūmo nokusiam vaisiui – saulėje vykstantys procesai tiesiog sustoja. Vėliau vaisiai tik pakeičia spalvą, dažnai naudojant etileną, tačiau tikro, ryškaus skonio jau nebesukaupia.
Situaciją dar labiau pablogina šaltis. Laikant pomidorus vėsiai, ypač šaldytuve, stabdomas aromatinių junginių formavimasis. Net ištraukus iš šaldytuvo ir atšilus iki kambario temperatūros, pilnas skonis nebeatsistato. Dėl to šaltyje laikyti pomidorai beveik visada atrodo prėski.
Norint užsiauginti tikrai skanių, saldesnių pomidorų savo darže, pirmiausia verta atidžiai pasirinkti veisles. Rinkitės tuos pomidorus, kurių aprašyme akcentuojamas skonis, o ne transportavimo ar laikymo trukmė. Nebijokite eksperimentuoti su spalvomis ir formomis – geltoni, rožiniai, dryžuoti ar slyviniai pomidorai dažnai būna itin aromatingi ir saldūs.
Labai svarbi ir dirva. Skaniam derliui reikia derlingo, „gyvo“ dirvožemio, kuriame gausu organinių medžiagų. Į lysves įterpkite komposto, gerai perpuvusio mėšlo, mulčiuokite organinėmis medžiagomis. Pomidorams taip pat reikia daug saulės ir pakankamai erdvės – pernelyg sutankinti augalai prasčiau vėdinasi, dažniau serga ir menkiau mezga vaisius.
Laistykite rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Ypač svarbu vengti nuolatinės, menkos drėgmės, kuri skatina paviršinių šaknų formavimąsi ir daro augalus jautresnius sausroms. Vaisiams pradėjus nokti, laistymą galima saikingai sumažinti – taip pomidorai sukaups daugiau cukrų, o skonis taps intensyvesnis.
Ne mažiau reikšminga ir augalų priežiūra viso sezono metu. Formuojantis vaisiams, pomidorams ypač reikia kalio – jis padeda sukaupti cukrus ir gerina skonį. Užtikrinkite gerą krūmų vėdinimą: reguliariai pašalinkite perteklinius pažastinius ūglius (pasynkus), nenualinkite augalo, nepalikdami per daug žiedynų.
Skinkite pomidorus visiškai sunokusius – kai jie ne tik įgauna ryškią, veislei būdingą spalvą, bet ir stipriai kvepia pomidorais. Tokie vaisiai bus daug saldesni ir aromatingesni. Laikykite juos kambario temperatūroje, vėsioje ir nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje, tačiau jokiu būdu nedėkite į šaldytuvą, jei norite išsaugoti skonį.
Pomidorų skonis – tai ne sėkmės atsitiktinumas ir ne „stebuklingų trąšų“ rezultatas. Tai nuoseklaus dėmesio, apgalvintų sprendimų ir augalo poreikių supratimo pasekmė. Rinkdamiesi skonines veisles, rūpindamiesi derlingu dirvožemiu, protingu laistymu, tinkamu tręšimu ir leisdami vaisiams sunokti ant krūmo, galite pasiekti, kad jūsų pomidorai būtų net iki 30 % saldesni ir gerokai aromatingesni už parduotuvinius. Būtent dėl šio tikro vasaros skonio ir verta juos auginti savo darže.
