Kasmet milijonai daržininkų daro tą pačią klaidą net to nesuvokdami. Būtent ji perspektyvius daigus paverčia plonais, blyškiais ir silpnais stiebeliais, kurie ištįsta, svyra ir galiausiai nulūžta.
Daugelis šią situaciją puikiai pažįsta. Sėklos sudygsta gausiai, sukelia džiaugsmą, tačiau po kelių dienų jis virsta nusivylimu. Stiebeliai ima sparčiai stiebtis į viršų, linksta, lapeliai smulkėja. Dažnai kaltinama prasta sėkla, netinkamas substratas ar specialių lempų neturėjimas. Vis dėlto tikroji priežastis slypi giliau – augalų fiziologijoje.
Kai daigeliui trūksta šviesos, o temperatūra būna per aukšta, jis pereina į išgyvenimo režimą. Augalas pradeda intensyviai stiebtis aukštyn, siekdamas kuo greičiau pasiekti šviesos šaltinį. Tuo metu susiformuoja silpnas stiebas, neturintis būtino tvirtumo rezervo – vėliau jis nepajėgs išlaikyti nei žiedų, nei vaisių. Dėl to nuo pat pirmųjų dienų būtina suteikti teisingą augimo kryptį.
Pradėti reikėtų ne nuo trąšų, o nuo tinkamų sąlygų. Stambūs, tvirti daigai užauga ne dėl perteklinio maisto medžiagų kiekio, o dėl subalansuoto šviesos, temperatūros ir drėgmės derinio. Vos pasirodžius pirmiesiems daigeliams, verta staiga sumažinti temperatūrą. Taip augalui pasiunčiamas signalas: sustabdyti veržlų augimą į viršų ir nukreipti jėgas į šaknų formavimą.
Vėsesnėmis sąlygomis stiebo ląstelės tankėja, tarpubambliai išlieka trumpi, o lapų spalva tampa sodresnė. Toks „šaltas startas“ padeda daigams suformuoti tvirtą, žemą stiebą, pasirengusį vėlesniam intensyviam augimui.
Šiuo laikotarpiu šviesa turi būti labai ryški ir kuo arčiau augalo. Kuo mažesnis atstumas iki lempos, tuo mažesnė tikimybė, kad daigai ištįs. Gaudamas pakankamai šviesos, augalas „supranta“, kad nereikia „bėgti“ aukštyn, todėl storina stiebą ir formuoja kompaktišką, žemą antžeminę dalį.
Ne mažiau svarbus ir substratas. Pernelyg derlinga žemė daigų augimo pradžioje dažnai pakenkia. Skurdesniame, bet gerai struktūruotame substrate šaknys priverstos aktyviau augti ir ieškoti maisto. Tai yra tvirtos, galingos šaknų sistemos pagrindas, nuo kurios priklauso visas būsimas augalo gyvybingumas.
Laistyti reikia labai atsargiai, jokiu būdu neleisti žemei užmirkti. Lengvas drėgmės trūkumas skatina šaknis leistis gilyn ir plėstis į šalis, o augalo audiniai tampa tvirtesni, atsparesni ligoms ir staigiems aplinkos pokyčiams.
Dar vienas veiksmingas būdas – palaipsnis daigų užžeminimas. Periodiškai pribėrus žemės prie stiebo, toje vietoje formuojasi papildomos šaknys. Taip tas stiebo „pailgėjimas“, kurį daugelis laiko trūkumu, iš tikrųjų paverčiamas požemine jėga – stipriu šaknynu, vėliau dirbančiu būsimo derliaus naudai.
Verta įsidėmėti paprastą tiesą: ištįsę daigai – ne nuosprendis ir ne veislės trūkumas. Tai aiškus signalas, kad auginimo sąlygos buvo netinkamos. Pakanka pakeisti požiūrį – suteikti daigams vėsesnį startą, gausią šviesą ir saikingą laistymą – ir jie atsilygins storu, tvirtu stiebu, tamsiais, sveikais lapais ir greitu įsišaknijimu po persodinimo.
Būtent iš tokių tvirtų, kompaktiškų daigų prasideda stiprus, atsparus ir dosnus derlius.
