Virta vištiena daugeliui kelia iššūkių: pakanka vienos klaidos ir švelni mėsa virsta sausa, kieta, į popierių primenančios tekstūros gabalėliais. Dažnas bando padėtį taisyti gausiais prieskoniais ar ilgu marinavimu, tačiau pagrindinė sultingumo paslaptis slypi pačiame virimo procese.
Norint, kad vištiena – tiek krūtinėlė, tiek visa višta – išliktų minkšta, sultinga ir tirpstanti burnoje, į vandenį pakanka įpilti 1 valgomąjį šaukštą paprasto obuolių arba vyno acto. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad rūgštis tik sugadins sultinį, tačiau nedidelis jos kiekis veikia kaip nepastebimas kulinarinis pagalbininkas.
Acto rūgštis švelniai ardo kietesnes mėsos skaidulas ir neleidžia joms sukietėti. Be to, actas padeda baltymams greičiau susitraukti vištienos paviršiuje, tarsi suformuodamas ploną apsauginį sluoksnį, kuris „užrakina“ sultis viduje. Net jei višta nėra labai jauna, nedidelis acto kiekis padeda ją išvirti greičiau, o mėsa nelinkusi irti į pluoštus – ji išlieka elastinga ir švelni.
Geriausia vištieną dėti į šaltą vandenį. Sudėkite mėsą į puodą ir užpilkite ją vandeniu taip, kad visi gabalėliai būtų visiškai apsemti. Kai vanduo pradės virti, nugriebkite susidariusias putas.
Tuomet pasūdykite, įdėkite kelis lauro lapus ir įpilkite maždaug 1 valgomąjį šaukštą obuolių acto į 2–3 litrus vandens. Obuolių actas pasižymi švelniu, vaisišku aromatu, todėl tik paryškina mėsos skoną ir nepalieka aštraus kvapo.
Labai svarbu vištieną virti ant silpnos ugnies. Stiprus, intensyvus virimas yra didžiausias vištienos sultingumo priešas: mėsa susitraukia, išleidžia daugiau sulčių į sultinį ir tampa sausa. Lėtai, vos rusenant ugniai, verdant mėsa šyla tolygiau, išlieka minkšta, sultinga ir aromatinga.
Laikantis šių kelių paprastų taisyklių – vienas šaukštas acto, lėtas virimas ir tinkamas pasūdymas – virta vištiena bus sultinga ir skani net ir be jokio padažo.
