Technologijos klasėse jau seniai nebėra naujiena. Tačiau dirbtinio intelekto įrankių plitimas mokyklose sukėlė diskusiją, kuri tampa vis garsesnė – ar skaitmeniniai sprendimai iš tiesų padeda mokytis, ar tyliai silpnina pagrindinius įgūdžius?
Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad dalis mokytojų jaučia rimtą nerimą. Jie mato, kaip mokiniai vis dažniau pasikliauja DI atliekant užduotis, ir klausia: ar taip ugdomas mąstymas, ar tik gebėjimas greitai gauti atsakymą?
Ši tema nėra vien technologijų klausimas. Ji paliečia patį ugdymo pamatą – kaip mokomasi, kas laikoma žiniomis ir kokių gebėjimų iš tikrųjų reikia ateičiai.
Mokytojų nuomonė: ar DI silpnina mokymosi kokybę?
Visoje Europoje atliktas tyrimas, kurį užsakė bendrovė „Epson“, atskleidė, kad 58 proc. mokytojų mano – dirbtinio intelekto naudojimas atliekant užduotis daro neigiamą poveikį mokymuisi. Tai daugiau nei pusė apklaustųjų.
Net 75 proc. pedagogų pastebi, kad mokiniai jau aktyviai naudojasi DI įrankiais ruošdami klasės bei namų darbus. Kitaip tariant, ši praktika tapo kasdienybe, o ne pavieniu atveju.
Dar svarbiau – 60 proc. mokytojų sutinka, kad tokia pagalba leidžia „apeiti“ tikrąjį ugdymo procesą. Užduotis atlikta, tačiau ar išmokta? Būtent čia ir slypi pagrindinis nerimas.
Kritinis mąstymas ir informacijos vertinimas – ar jie silpnėja?
73 proc. mokytojų išreiškė susirūpinimą, kad per didelis pasitikėjimas dirbtiniu intelektu mažina mokinių gebėjimą atpažinti klaidingą informaciją bei mąstyti kritiškai. Tai signalas, kurio ignoruoti negalima.
Jei atsakymas gaunamas akimirksniu, mokinys nebeprivalo analizuoti, lyginti šaltinių ar argumentuoti. Ilgainiui silpnėja įgūdžiai, kurie būtini ne tik egzaminuose, bet ir kasdienėje informacijos gausoje.
54 proc. respondentų teigia, kad tai gali lemti prastesnius egzaminų rezultatus – be DI pagalbos mokiniai paprasčiausiai sunkiau susidoroja su užduotimis. Tai rodo priklausomybės riziką.
Tradiciniai metodai – ar jie vis dar būtini?
Beveik trys ketvirtadaliai, tai yra 74 proc., apklaustųjų sutinka, kad tradiciniai mokymosi metodai užtikrina tvirtus raštingumo ir skaičiavimo pagrindus. Tai gana aiški pozicija.
61 proc. mokytojų norėtų, kad daugiau dėmesio būtų skiriama pratyboms bei vadovėliams. Šios priemonės, jų nuomone, išlieka esminės formuojant pagrindinius gebėjimus.
66 proc. pedagogų teigia, kad tradiciniai metodai padeda sukurti pamatus mokymuisi visą gyvenimą. Kitaip tariant, kalbama ne apie nostalgiją, o apie ilgalaikį poveikį.
Popierius ar ekranas – ką sako ekspertai?
Tyrimas parodė, kad 60 proc. mokytojų įsitikinę – mokiniai geriau mokosi naudodami popierines priemones nei ekranus. Tai nėra atsitiktinė nuomonė.
Dr. Lili Yu iš „Macquarie Psichologijos universiteto“ Australijoje pabrėžia, kad informacijos įsisavinimas gali prastėti, kai sudėtingas, informacijos prisotintas tekstas skaitomas ekrane. Anot jos, ekranas keičia dėmesio pobūdį.
„Štai kodėl praktiniai įrankiai yra tokie svarbūs“, – teigia Fabio Girotto iš „Epson Europe“. Jis akcentuoja, kad spausdinta medžiaga sustiprina mokymosi pagrindus ir padeda geriau įtvirtinti žinias.
54 proc. mokytojų mano, kad spausdintuvai yra gyvybiškai svarbi švietimo dalis, o 41 proc. pabrėžia jų reikšmę padedant mokytis iš tradicinės medžiagos.
Balanso paieška – nei kraštutinumai, nei draudimai
Svarbu pabrėžti – mokytojai neragina visiškai atsisakyti technologijų. 78 proc. pripažįsta, kad dirbtinis intelektas švietime yra svarbus. Tačiau jis turi būti naudojamas atsakingai.
88 proc. apklaustųjų teigia, kad būtina išlaikyti racionalią pusiausvyrą tarp skaitmeninių technologijų ir tradicinių priemonių – rašiklio bei popieriaus.
Visgi beveik trečdalis mokytojų nurodo, jog jų mokyklose trūksta spausdinimo įrangos, o 68 proc. mano, kad valstybės politikai, gerindami švietimo kokybę, turėtų atsižvelgti į šį poreikį.
Ką tai reiškia ateičiai?
Dirbtinis intelektas keičia darbo rinką, kasdienius įpročius, informacijos vartojimą. Tačiau jei mokyklose nebus stiprių pagrindų – kritinio mąstymo, savarankiško sprendimo, teksto suvokimo – technologijos gali tapti ramentu, o ne įrankiu.
Diskusija iš esmės nėra apie tai, ar DI geras, ar blogas. Klausimas paprastesnis ir kartu sudėtingesnis: kas turi būti pirmoje vietoje?
Mokytojų atsakymas gana aiškus – pirmiausia pagrindai. O technologijos turi padėti juos stiprinti, o ne pakeisti.
