Užtenka kelių dienų šalčio – ir šildymo kainos šokteli taip, kad gyventojams ima kilti ne tik šilumos, bet ir įtarimų banga. Šįkart ne apie dujas ar elektrą. Kalba apie malkas, pjuvenų granules ir kitą biokurą, kuris šaltuoju sezonu tampa daugelio namų širdimi.
Klaipėdietė Jurgita, šildanti namus granulėmis, pasakoja situaciją, kuri primena nebe rinkos dėsnius, o chaosą. Vieną rytą granulių maišas kainavo 5,95 euro, o po pietų – jau 6,49. Kitą rytą – 6,7. Anot jos, toks kainų „kvėpavimas“ neatrodo atsitiktinis. Ir ne ji viena tai pastebėjo – socialiniuose tinkluose daugėja žinučių apie dygstančias kainas ir staigiai tuštėjančias lentynas.
Dar viena moteris iš Klaipėdos atkreipė dėmesį į malkų kainas – nedidelis ryšulėlis, tinkantis vienam židinio kūrenimui, pabrango nuo 5 iki 8 eurų. „Galima suprasti, kai kainos auga iš lėto, bet dabar – jos tiesiog šokinėja“, – sakė ji. Vis daugiau gyventojų ima svarstyti, ar kartais biokuro rinkoje nevyksta tylus žaidimas užkulisiuose.
Pardavėjai: „Šąla – brangsta“
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius ramina – karteliniai susitarimai čia neįmanomi. Granulėmis, kaip ir kitu biokuru, prekiaujama tarptautinėje „Baltpool“ biržoje. Joje pirkėjai ir pardavėjai nežino, su kuo sandorį sudaro – kainas formuoja rinkos paklausa, o prekyba vyksta anonimiškai.
Vis dėlto jis pripažįsta – augantis poreikis iš tiesų atveria duris greitam pelnui. „Kai lauke minus 20, visi pradeda pirkti. Gamybos apimtys nespėja, o kai kurie tiekėjai tuo pasinaudoja. Nieko naujo – rinka reaguoja jautriai, o šiemet šaltis užsibuvo ilgiau nei tikėtasi“, – sako jis.
Anot „Baltpool“ duomenų, dar prieš Kalėdas granulės SPOT rinkoje kainavo apie 52 eurus už megavatvalandę. Sausio viduryje – jau per 61, o mėnesio pabaigoje – 76,5. Kitaip tariant, kainų šuolis ne retorinis – jis fiksuojamas oficialiai.
Tarp rinkos logikos ir žmogiško jausmo
Visi supranta – šaltis padidina poreikį, o didesnis poreikis brangina prekes. Tačiau žmonėms kyla klausimas: ar tikrai pagrindinė priežastis – gamtinės sąlygos, ar vis dėlto šildymo sezono vidurys tampa proginiu momentu uždirbti daugiau, nei įprasta?
Granulių kainos mažmeninėje rinkoje skiriasi nuo tų, kurios matomos biržoje – prie jų prisideda logistika, marža, prekybos vietų kaštai. Bet kai kainos per dieną šokteli kelis kartus – tai kelia nerimą.
„Tai ne šildymas, o emocinis karuselė“, – juokauja vienas socialinio tinklo vartotojas. Tačiau kiti priduria, kad tokia situacija nėra nei linksma, nei laikina – jei šaltis laikysis iki vasario pabaigos, daugeliui tai reiškia tiesiogines išlaidas, kurios nepriklauso nuo atlyginimų ar pensijų.
Kas lieka gyventojams?
Gamtos – nesustabdysi. Bet klausimas, kiek žmogiškumo liko biokuro rinkoje, išlieka atviras. Oficialiai – prekyba anoniminė, kainas formuoja paklausa. Neoficialiai – dalis gyventojų jaučiasi palikti likimo valiai, kai būtinas šildymas tampa prabanga.
Ši situacija parodo, kaip trapus gali būti pasitikėjimas tarp pirkėjo ir tiekėjo, ypač kai už lango minusinė temperatūra. O gal iš tiesų problema ne kartelyje, o tame, kad žiemos vis retesnės – ir pamiršome, jog tikri šalčiai biokuro rinką išjudina ne mažiau nei politika ar pasaulinė ekonomika.
Birža – tai oficialus spekuliacijos įteisinimas. Labai patogu. Kainos pakilo todėl, kad biržoje taip prekiaujama. O gal todėl, kad konkurencingos produkcijos iš Baltarusijos rinkoje jau keli metai nebėr? Kai nėra pagrindinio konkurento susitarti tarpusavyje lengviau ir patogiau. Atsiminkite klasiką:„nėra tokio nusikaltimo kurio nepadarytų kapitalistas dėl kelių šimtų procentų pelno“.