Pasaulyje – tūkstančiai salų. Vienos garsios savo paplūdimiais, kitos – tropine žaluma ar egzotišku maistu. Kiekvienas keliautojas, atrodo, turi savąją „geriausią“ – tą, kur norėtų sugrįžti dar ir dar kartą. Tačiau kaip ją rasti, jei kiekviena atrodo savaip ypatinga?
Danų keliautojas Henrikas Jeppesenas – ne iš tų, kurie salą vertina pagal reklaminę nuotrauką ar viešbučio žvaigždutes. Jis aplankė per 400 salų visame pasaulyje, tarp jų – ir Maldyvai, ir Grenlandija, ir Farerai. Daugeliui tai skamba kaip išsipildžiusi svajonė, bet jam – tai buvo nuosekli gyvenimo dalis, kuri atvėrė visai kitokį žvilgsnį į tai, ką reiškia tikrai įsimintina vieta.
Ir vis dėlto, tarp visų tų šimtų – tik viena sala jam paliko tokį įspūdį, kad jis ją be dvejonių pavadino geriausia pasaulyje. Tai – Pietų Džordžija, laukinė, snieguota, šiaurės Atlanto atokybėje slypinti sala, kur žmogus tėra tik svečias, o gamta – vienintelė šeimininkė. Pasak Jeppeseno, tai ne tik vieta – tai pojūtis, kuriame susilieja tyla, didybė ir priminimas, kad pasaulyje dar liko teritorijų, kur viskas veikia be mūsų leidimo.
Geriausia sala pasaulyje – ne tiems, kurie bijo šalčio
Pietų Džordžija – sala Pietų Atlante, priklausanti Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijai. Ji dažnai vadinama „antarktine“, ir ne veltui – sniegynai, ledynai, fiordai, neaprėpiami baltos spalvos plotai su į juodą smėlį smingančiomis pingvinų kolonijomis.
Henrikas Jeppesenas, kuriam šioje planetoje nebe tiek daug nepažintų vietų, būtent Pietų Džordžiją pavadino pačia įspūdingiausia sala. Anot jo, čia gamta vis dar dominuoja visiškai – žmogaus beveik nėra. Ir tai sukuria pojūtį, kad žengi į pasaulį, koks jis galėjo būti prieš šimtus tūkstančių metų.
Saloje gyvena daugiau nei 7 milijonai pingvinų. Taip pat – dešimtys tūkstančių ruonių, milijonai paukščių. Ne po vieną, o tarsi be krašto išsibarstę per sniegynus, krantus, šlaitus. Tai – ne zoologijos sodas ir ne dokumentinis filmas. Tai tikras pasaulis, toks, koks egzistuoja be mūsų įsikišimo.
Patekti sunku – bet tai dalis žavesio
Pietų Džordžija nėra sala, į kurią nuskrisi ryte ir grįši vakare. Čia nevyksta komerciniai skrydžiai. Pagrindinis būdas pasiekti šią vietą – ekspediciniai kruizai, dažniausiai iš Pietų Amerikos. Kelionė gali trukti apie tris savaites, ir net tada, jei sumokėta tūkstančiai, garantijos išsilaipinti nėra – gamta sprendžia pati.
Jeppesenas dalijosi prisiminimu, kaip jų grupei nepavyko išlipti Tristan da Kunja saloje – dėl stipraus vėjo ir bangavimo. Bet Pietų Džordžijos įspūdžiai atpirko viską.
Tiesa, ši sala nėra apie patogumą. Ji apie emocinį poveikį, apie didybę, kuri nebarškina blizgučiais. Ji neduoda nuotraukų Instagram’ui – ji pasilieka kažkur viduje.
Pasaulio kampas, kuriam gresia klimato kaita
Dar 1981 metais Pietų Džordžiją pirmąkart aplankė seras Davidas Attenborough. Vėliau ten grįžo filmuoti dokumentikos ir įvardijo šią salą kaip pavyzdį, kokia planeta gali būti, jei žmonija išmoks nediktuoti sąlygų gamtai.
Visgi net ir tokioje atokioje vietoje jau jaučiami klimato pokyčių ženklai. Per paskutinius 70 metų oro temperatūra šiame regione pakilo 2,5 laipsnio. Kai kurie ledynai atsitraukė net pusę kilometro. Tai daug, nes matosi plika akimi – net vietose, kur žmogaus beveik nėra.
Britų Antarkties tarnybos vadovė Jane Francis apibūdino Pietų Džordžiją kaip „Pietų vandenyno perlą“, o tuo pačiu – ekologinės pusiausvyros modelį. Šioje saloje neįtikėtinas gyvūnų skaičius ir augmenijos atsinaujinimas rodo, ką gali gamta, jei jai netrukdoma.
Grožis, kurį mato ne visi
Kelionių žemėlapyje dažniausiai dominuoja tropikai – šiluma, turkio spalva, kokoso palmių šešėliai. Bet Jeppesenas primena, kad geriausia sala nebūtinai yra ta, kur daugiau saulės. Giliausią įspūdį gali palikti šalti, atšiaurūs, bet autentiški pasaulio kampai.
Tarp kitų jam įstrigusių salų – Naujosios Zelandijos Pietinė sala, Sudurojus Farerų salose, Velykų sala bei Grenlandija. Visos jos turi kažką bendro: jos nėra šurmulingos, jos unikalios, izoliuotos, kviečia stebėti, o ne vartoti.
Pietų Džordžija – tai priminimas, kad pasaulyje dar liko vietų, kurios nepataikauja turistui. Jos tiesiog yra. Ir jos nuostabios.
