Šaltis Lietuvoje – ne naujiena. Tačiau kai šaltį reikia kęsti ne lauke, o sėdint biure, stovint prie kasos ar kilnojant dėžes sandėlyje – čia jau ne gamtos išdaiga, o rimta darbo sąlygų problema. Ir ne, tai nėra tiesiog nemalonus pojūtis, kurį „galima pakentėti“. Šaltis darbo vietoje turi labai aiškias ribas, o svarbiausia – teisinius sprendimus.
Advokatė Evelina Kiznė ragina darbuotojus netylėti, kai dreba ne tik rankos, bet ir nervai. Pasak jos, darbdavys negali atsiriboti nuo šildymo klausimų – tai nėra geros valios gestas, o tiesiog privaloma pareiga. „Jeigu šąlate darbo vietoje – tai jau ženklas, kad gali būti pažeidžiamos higienos normos“, – teigia ji.
Kiek šilumos turi būti?
Temperatūra darbo vietoje – ne jausmų reikalas, o konkretūs skaičiai. Ir tie skaičiai aiškiai įrašyti reikalavimuose. Sėdimas darbas biure – mažiausiai 21 laipsnis. Jei dirbate prekybos salėje ar siuvykloje – turi būti bent 17 laipsnių. Dirbate sandėlyje, kur tenka krauti ar nešioti – 13 laipsnių. O jei esate statybose – temperatūra neturėtų kristi žemiau 12 laipsnių. Visa tai – ne rekomendacijos, o normos.
O jei dirbate lauke ar nešildomame pastate?
Štai čia ypač svarbu žinoti, kad pagal nustatytus reikalavimus – jeigu temperatūra lauke ar patalpoje žemesnė nei minus 10 arba vos +4 laipsniai – darbuotojui priklauso specialios pertraukos kas pusantros valandos. Ir ne bet kokios, o tokios, kurių metu žmogus turi galimybę sušilti – realiai, o ne tik vaizduotėje.
Darbdavys tokiu atveju privalo pasirūpinti ne tik pertraukomis, bet ir šilta darbo apranga, patikimomis šildymo sistemomis ir galimybe dirbti saugiai. Jei to nėra – darbuotojas turi pilną teisę reaguoti.
Kada galima atsisakyti dirbti?
Advokatė E. Kiznė pabrėžia – jei šaltis darbo vietoje tampa pavojingas sveikatai, darbuotojas gali atsisakyti vykdyti darbines užduotis. Ir tai nebus laikoma darbo pareigų pažeidimu. Žinoma, atsisakymas turi būti pagrįstas – pavyzdžiui, užfiksuota temperatūra, parašytas pranešimas darbdaviui. Bet net ir paprastas kreipimasis – žingsnis, kuris gali pakeisti situaciją.
Svarbu žinoti, kad tokiose situacijose VDI (Valstybinė darbo inspekcija) nėra tik teorinė pagalbos forma. Į ją galima ir verta kreiptis, jei darbdavys ignoruoja prašymus, nesiima veiksmų ar, dar blogiau – bando spausti dirbti bet kokiomis sąlygomis. Už tokį elgesį darbdaviams gresia baudos.
Darbo sąlygos – ne žiemos loterija
Darbuotojai neturi būti nei herojai, nei kankiniai. „Dirbk su striuke“, „prasitampysi – sušilsi“, „pakentėk – pavasaris jau ne už kalnų“ – tai ne atsakymai. Tai – ženklai, kad kažkas painioja orą su teise.
Jeigu jūsų darbo vietoje šalta – tai nėra „jūsų problema“. Tai yra jūsų teisė – dirbti oriai, saugiai ir be šalčio grėsmės sveikatai. O jei darbdavys pamiršta šias pareigas – priminkite jam. Raštu. Aiškiai. Ir, jei reikia – nebijokite pasitelkti teisinę pagalbą.
Šaltis neturi būti kasdienė rutina darbe. O šiluma – neturi būti laikoma privilegija. Tai – jūsų teisė. Ir ją gina ne tik sveikas protas, bet ir įstatymai.
