Lygiai taip pat kaip žiema netikėtai atėjo, taip netikėtai ji ir trauksis – palikdama ne tik ledu kaustytus ežerus, bet ir nerimą dėl to, kas laukia po atlydžio. O laukia ne kas kita, kaip ledonešiai, ledo sangrūdos ir labai reali potvynių grėsmė. Ir tai nėra tik dar viena pavasario naujiena – šįkart įspėjimai išties rimti.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, sausis šiemet buvo vienas šalčiausių per šį amžių. Dabar visi vandens telkiniai sukaustyti ledu, o upės – sustojusios. Bet kai tik temperatūra šoktels virš nulio, prasidės ledolūžis. O paskui ir ledonešis, kuris, anot specialistų, gali būti stipriausias per paskutinį dešimtmetį.
Iš pirmo žvilgsnio – gamtos reiškinys, iš tikrųjų – grėsmė turtui ir gyvybei
Tai, kas kartais atrodo kaip „graži gamtos drama“, iš tiesų tampa rimtu išbandymu tiek žmonėms, tiek tarnyboms. Ledo lytims judant upe, jos dažnai stringa ties vingiais, salomis, atramomis, tiltais ar net pakrantės medžiais. Tuomet susidaro ledo sangrūdos – tarsi natūralios užtvankos. Tokiose vietose vandens lygis gali šoktelėti per kelias valandas, o žemiau esančiose vietovėse – staiga nuslūgti.
Potvynio metu ledas išdrasko pakrantes, laužo medžius, apgadina pastatus, išplėšia valtis ar laivus. O svarbiausia – kelia pavojų žmonių ir gyvūnų gyvybėms. Apie tai liudija ir Aplinkos apsaugos agentūros interaktyvūs žemėlapiai, kuriuose aiškiai pažymėtos „karštosios zonos“ – vietos, kuriose potvyniai greičiausiai sukels nemenkų problemų.
Tarnybos pasiruošusios, bet perspėja: ne viskas nuo jų priklauso
Valstybės tarnybos savo ruožtu jau rengiasi – vyksta pasitarimai su savivaldybėmis, aktyvuojami operacijų centrai, peržiūrimi evakuacijos planai. Gelbėtojas Egidijus Trunovas įvardijo esminius pasiruošimo darbus: aukšto pravažumo technikos parengimas, fizinė žvalgyba, vietovės apžiūra, bendravimas su gyventojais.
Tačiau jis pabrėžia – didžiausios bėdos prasideda tada, kai žmonės neįvertina pavojaus. „Tie, kas gyvena užliejamose zonose, dažnai jau turi patirties. Bet vis tiek pasitaiko tų, kurie nekreipia dėmesio, neklauso rekomendacijų, ir tada mums tenka ne tik gelbėti, bet ir spręsti problemas, kurių buvo galima išvengti“, – sako jis.
Ko tikėtis ir kaip ruoštis? Pavasario iššūkiai – labai konkretūs
Nesvarbu, ar gyvenate šalia Nemuno, Minijos, Šventosios ar kito vandens telkinio – jei teritorija žemiau ir anksčiau buvote patyrę potvynius, dabar pats metas veikti. Nes kai vanduo ims veržtis į kiemus, bus per vėlu ieškoti valties ar sandarinti šulinį.
Pirmiausia – būtina stebėti orų prognozes ir sekti Hidrometeorologijos tarnybos pranešimus. Antra – jei gyvenate potvynio zonoje, pasirūpinkite maisto atsargomis bent 10 parų, vandeniu, vaistais, neperšlampama apranga. Pasiruoškite plaukiojimo priemonę – užteks ir paprastos valties ar plausto.
Nepamirškite elektros – išjunkite nereikalingus prietaisus, izoliuokite laidus. Visi lengvi daiktai turi būti perkelti į aukštesnius aukštus, iš rūsio išneškite atsargas. Ne mažiau svarbu – gyvuliai. Jie neturi likti užlietose vietose.
Šuliniai, trąšos, pesticidai – viskas, ką gali pasiekti vanduo, tampa pavojumi. Todėl reikėtų užsandarinti šulinius, išvežti kenksmingas medžiagas iš rizikos zonos. O jei turite generatorių – pasirūpinkite kuru ir mobiliojo telefono įkrovimo priemonėmis.
Svarbiausia – žinoti, kada pasitraukti
Net jei atrodo, kad „jau tiek metų gyvename čia, nieko nebuvo“, šiemet situacija gali būti kitokia. Potvyniai turi savybę ateiti tada, kai jų mažiausiai tikimasi. Todėl gelbėtojai ragina – jei tik yra galimybė, laikinai persikelkite į saugesnę vietą. Ne tik dėl savo turto, bet ir dėl savo bei artimųjų saugumo.
Nes gamta neklausia, ar jūs pasiruošę. Ji tiesiog ateina.
