JAV prezidentui Donaldui Trumpui didinant spaudimą Kubai, vyriausybė Havanoje patvirtino kontaktus su Vašingtonu.
„Šiandien negalime kalbėti apie dialogą su JAV. Tačiau tiesa, kad būta kontaktų tarp abiejų vyriausybių“, – sakė Kubos užsienio reikalų viceministras Carlosas Fernándezas de Cossío.
Nuo tada, kai JAV pajėgos metų pradžioje sulaikė ir iš šalies išgabeno Venesuelos prezidentą Nicolą Madurą, D. Trumpas neslepia, kad jo akiratyje yra ir kitos nemėgstamos šalys, įskaitant Kubą. Tačiau karinis įsikišimas ten, anot jo, nereikalingas, nes be Venesuelos naftos komunistinė vadovybė Havanoje esą ir taip žlugs.
Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, kad jo vyriausybė šiuo metu su „aukščiausiais“ Havanos atstovais kalbasi dėl susitarimo.
„Pamatysime, kas bus“, – pridūrė jis.
D. Trumpas šiuo metu taip pat siekia suartėjimo su Venesuela, nors tenykštė vyriausybė ir toliau kontroliuojama N, Maduro patikėtinių.
Kuba per praėjusius 25 metus tapo vis labiau priklausoma nuo Venesuelos naftos, kuri buvo tiekiama pagal susitarimą, sudarytą su N. Maduro pirmtaku Hugo Chavezu. Tačiau praėjus kelioms dienoms po JAV operacijos Venesueloje D. Trumpas uždraudė tiekti šios šalies naftą Kubai. Jis įspėjo, kad Havana „skubiai turi sudaryti susitarimą, kol dar ne per vėlu“.
Praėjusį ketvirtadienį D. Trumpas dar kartą padidino ekonominį spaudimą Havanai. Jis pagrasino papildomais muitais šalims, kurios tieks naftą Kubai. Vyriausybė Havanoje tai pavadino „brutalius agresijos aktu“.
Grasinimai, atrodo, davė rezultatų. Svarbi naftos Kubai tiekėja Meksika „taip pat nustos tiekti ten naftą“, pirmadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė D. Trumpas. Pati Meksika kol kas nieko nekomentavo. Prieš tai Meksikos prezidentė Claudia Sheinmaum įspėjo dėl didelė humanitarinės krizės Kuboje.
Kubą yra ištikusi didžiausia ekonominė krizė nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Vos už maždaug 145 km nuo Floridos pietinio smaigalio esanti Kuba nuo 1962 m. patiria JAV ekonominę blokadą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
