Kontroversiškas amerikiečių žurnalistas Tuckeris Carlsonas paskelbė interviu su Sergejumi Karaganovu – įtakingu Rusijos politologu ir buvusiu Vladimiro Putino patarėju. Šiame interviu Karaganovas perspėjo, kad Rusijai priartėjus prie pralaimėjimo kare prieš Ukrainą, Kremlius gali svarstyti branduolinio ginklo panaudojimą prieš Europą, kas reikštų žemyno „fizinį sunaikinimą“.
Šiame kontekste dažniausiai minima Rusijos vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oresznik“ branduolinėje versijoje.
Kaip vieną iš galimų taikinių Karaganovas įvardijo Poznanę – greta Vokietijos ir Jungtinės Karalystės. Jo teigimu, branduolinis smūgis šiam miestui esą neišprovokuotų JAV atsako, o tai, anot jo, galėtų suskaldyti transatlantinę vienybę. Tokie svarstymai atspindi mėginimą patikrinti NATO ir Vašingtono reakcijos ribas.
Poznania minima neatsitiktinai. Miestas yra vienas svarbiausių logistikos ir karinių pajėgumų centrų regione. Netoliese veikia Wojskowe Zakłady Mechaniczne, kur aptarnaujami ir modernizuojami „Abrams“ tankai. Taip pat itin svarbi Powidz bazė, kur dislokuojami lenkų F‑16 (ateityje – F‑35), amerikiečių sandėlis APS‑2 ir Camp Kościuszko – nuolatinė JAV bazė su V korpuso vadaviete.
Karaganovo grasinimai siejami ir su Rusijos branduoline doktrina, kurioje jau seniai numatyta galimybė panaudoti branduolinį arsenalą ne tik atsakant į branduolinį, bet ir į konvencinį puolimą, jei šis esą keltų grėsmę valstybės egzistavimui.
Politologas pakartojo Kremliaus propagandai būdingą naratyvą, kad Europa yra „blogio šaltinis“, kurį būtina „pastatyti į vietą“ grasinimais ar ribotu smūgiu. Tai – klasikinis bauginimo ir NATO vienybės skaldymo instrumentas.
Šių grasinimų fone vis dažniau minimas būtent „Oresznik“ – vidutinio nuotolio hipergarsinis balistinis raketinis kompleksas (IRBM), galintis nešti iki šešių nepriklausomai taikomų MIRV tipo kovinių galvučių, kurių kiekviena gali būti ginkluota branduoliniu užtaisu.
„Oresznik“ pasiekia daugiau kaip Mach 10 greitį, o jo veikimo nuotolis siekia maždaug 3000–5500 kilometrų. Pranešama, kad Rusija šį ginklą pirmą kartą panaudojo kovinėmis sąlygomis 2024 m. lapkritį per ataką prieš Dnipro miestą, o antrą kartą – šių metų sausio 8 d., smogdama taikiniams prie Lvivo, visai šalia Lenkijos ir NATO sienos.
Lenkija turi priemonių, galinčių apsunkinti ar net neleisti „Oresznik“ tipo raketoms pasiekti savo taikinių. Vienas pagrindinių elementų – JAV priešraketinės gynybos bazė Redzikove netoli Słupsko (Aegis Ashore), kuri jau pasiekė visišką operacinį pajėgumą ir yra integruota į NATO gynybos sistemą.
Ši bazė aprūpinta SM‑3 Block IIA tipo raketomis, skirtomis perimti balistines raketas jų skrydžio vidurinėje fazėje, dar kosminėje erdvėje. Toks pajėgumas ypač svarbus atremiant ne tik klasikines balistines, bet ir hipergarsines raketas.
Artimiausiais metais Lenkijos priešraketinės ir oro gynybos pajėgumai dar labiau sustiprės, įgyvendinant „Wisła“ sistemą. 2025 m. gruodį 37‑asis oro gynybos raketų divizionas pasiekė visišką kovinį pajėgumą su „Patriot“ PAC‑3+ ir integruota valdymo sistema IBCS.
Lenkija tapo pirmąja NATO valstybe Europoje, turinčia visiškai integruotą IBCS sistemą. Antrojo „Wisła“ etapo metu į tarnybą 2026–2029 m. turi įeiti dar aštuonios sistemos baterijos. Taip bus sukurta daugiasluoksnė ir visą šalį dengianti priešbalistinė ir priešlėktuvinė gynyba.
„Patriot“ ir „HIMARS“ sistemos gali perimti ir sunaikinti „Oresznik“ bei kitus panašaus tipo taikinius trumpesniu atstumu, užtikrindamos papildomą apsaugos sluoksnį virš svarbiausių objektų.
Karaganovo grasinimai yra dar vienas bandymas pasitelkti branduolinį šantažą, siekiant kelti paniką ir ardyti NATO sanglaudą. Dauguma ekspertų realią branduolinės eskalacijos riziką vertina kaip nedidelę.
Branduolinio ginklo panaudojimas reikštų faktinį Kremliaus politinį ir, tikėtina, fizinį savęs sunaikinimą – NATO šalys taip pat turi branduolinį arsenalą ir galėtų atsakyti. Tokiu scenarijumi nebūtų jokių laimėtojų.
Vis dėlto Aljanso vadovai pabrėžia būtinybę toliau stiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus. Investicijos į Redzikovą, „Wisła“ ir kitas sistemas rodo, kad Lenkija bei NATO rytinis flangas tikrai nėra bejėgis. Paradoksalu, tačiau tokia agresyvi Kremliaus retorika tik dar labiau skatina sąjungininkus spartinti karinės integracijos procesus regione ir didinti pasirengimą galimoms krizėms.
