Nuo 2026 m. sausio dalis daugiabučių gyventojų sąskaitose pamatys pasikeitusias kaupiamųjų lėšų sumas. Tai nėra namo administratoriaus sprendimas ar papildomas mokestis – pokytis susijęs su valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymu, patvirtintu 2025 m. Didžiausią reikšmę turės 2026 m. liepos 1-oji, kai kai kuriems namams įmokos galės išaugti kelis kartus.
Kaip aiškina „Civinity“ plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas, kaupiamosios lėšos nėra administratoriaus pajamos. Tai konkretaus namo fondas, skirtas ateities remontams ir atnaujinimams, o minimalų jo dydį nustato valstybė. Administratoriaus pareiga – taikyti nustatytą minimumą ir aiškiai informuoti gyventojus apie pokyčių priežastis.
2025 m. gegužės 7 d. Vyriausybė pakeitė kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarką ir nustatė didesnius privalomus minimalius tarifus daugiabučiams. Nuo 2025 m. liepos 1 d. senieji, mažesni tarifai nebegalioja, todėl nuo 2026 m. sausio daliai namų įmokos perskaičiuojamos iki naujo minimumo.
Naujasis minimalus tarifas siekia 0,1025 Eur už kvadratinį metrą per mėnesį. Jei namas ir anksčiau kaupė didesnę sumą, gyventojai pokyčio gali ir nepajusti, nes minimalus tarifas yra tik apatinė riba, o ne fiksuota suma visiems.
Praktikoje šis pokytis daugeliui gyventojų reiškia nedidelį, bet pastebimą sąskaitų augimą. Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal buto plotą, todėl kuo didesnis būstas, tuo didesnė mėnesio įmoka. Vidutiniškai vienam kvadratiniam metrui ji didėja maždaug vienu centu per mėnesį.
Tai reiškia, kad mažesnio, apie 40 kv. m buto savininkas mokės kelias dešimtis centų daugiau, o didesnio – apie eurą per mėnesį. Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms: stogo, vamzdynų, fasado, laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo elementų remontui ar atnaujinimui.
Kur kas svarbesnė data gyventojams yra 2026 m. liepos 1-oji. Nuo tada kaupiamosios lėšos gali reikšmingai išaugti, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir pastato techninė būklė bus įvertinta prasčiau nei gera.
Tokiu atveju minimaliam tarifui bus taikomi papildomi koeficientai. Jei pastato būklė bus įvertinta kaip vidutinė, tarifas gali padvigubėti, jei bloga – padidėti tris kartus, o labai blogos būklės namams įmokos gali išaugti net keturis kartus.
Tai reiškia, kad be ilgalaikio plano ir esant prastai būklei, mėnesinės įmokos gali išaugti nuo kelių eurų iki keliolikos ar dar daugiau. Pasak A. Soikino, būtent šis etapas kelia didžiausią finansinę riziką gyventojams, todėl delsimas priimti sprendimus gali labai brangiai kainuoti.
Pozityvi žinia yra ta, kad naujiems ar renovuotiems daugiabučiams gali būti taikoma lengvata. Penkerių metų laikotarpiu tokiems pastatams leidžiama taikyti iki 50 proc. mažesnį tarifą, nes jų neatidėliotinų remonto darbų poreikis paprastai būna mažesnis.
Ilgalaikis remonto planas – tai dokumentas, kuriame numatomi būsimi namo darbai, jų eiliškumas, preliminarios kainos ir terminai. Dažniausiai jis sudaromas keleriems metams į priekį, kad sprendimai būtų priimami planingai, o ne reaguojant tik į avarines situacijas.
Tokį planą gali rengti namo administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas, pasitelkęs inžinierius. Visais atvejais planą turi patvirtinti gyventojų dauguma, todėl jų įsitraukimas yra būtinas.
Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratorius arba samdomi specialistai, o duomenys fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje. Tai užtikrina, kad vertinimai būtų pagrįsti specialistų išvadomis, o ne subjektyvia nuomone.
Gyventojai jau dabar gali imtis veiksmų, kad ateityje išvengtų didesnių įmokų. Verta pasitikrinti, koks tarifas taikomas jų name, ar jis atitinka privalomą minimumą ir ar yra patvirtintas ilgalaikis remonto planas.
Aktyvus dalyvavimas susirinkimuose ir balsavimuose padeda sprendimus priimti laiku. Aiškus planas leidžia ne tik stabilizuoti įmokas, bet ir didina pastato vertę, saugumą bei gyvenimo komfortą.
Apibendrinant galima teigti, kad nuo 2026 m. sausio bus taikomas valstybės nustatytas minimalus kaupiamųjų lėšų tarifas, o nuo 2026 m. liepos įmokos gali ženkliai išaugti namams, neturintiems ilgalaikio plano ir pasižymintiems prasta technine būkle. Laiku priimti sprendimai ir aktyvus gyventojų įsitraukimas yra paprasčiausias būdas išvengti didelių finansinių šuolių ateityje.
