Šį peršalimo ir gripo sezoną medikai vertina kaip gerokai sunkesnį, nei tikėtasi. Tai siejama su nauju gripo viruso potipiu – vadinamuoju K subkladu, kuris kur kas dažniau lemia sunkias komplikacijas.
Mokslininkai atkreipė dėmesį į netikėtai paprastą ir itin pigią priemonę, galinčią sumažinti hospitalizacijos riziką. Tai – vitaminas D, kurio stoka, kaip rodo tyrimai, tiesiogiai susijusi su sunkesne infekcinių ligų eiga.
Surėjaus universitete Jungtinėje Karalystėje atliktas didelės apimties tyrimas parodė aiškų ryšį tarp vitamino D koncentracijos kraujyje ir kvėpavimo takų infekcijų sunkumo. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 36 tūkstančiai žmonių.
Nustatyta, kad suaugusieji, kuriems ryškiai trūksta vitamino D, net 33 procentais dažniau patenka į ligoninę dėl gripo, bronchito ar pneumonijos. Tyrėjų teigimu, šis vitaminas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos atsaką.
Vitaminas D nėra svarbus vien kaulų stiprinimui. Jis skatina antimikrobinių peptidų gamybą, kurie padeda organizmui kovoti su virusais ir bakterijomis bei neleidžia uždegiminiams procesams tapti pavojingai išreikštiems.
Tyrimo duomenimis, kiekvienas 10 nmol/l vitamino D koncentracijos padidėjimas kraujyje sumažina hospitalizacijos riziką maždaug 4 procentais. Tai ypač aktualu vyresniems nei 70 metų žmonėms, kurių imuninė sistema natūraliai silpnėja.
Sveikatos specialistai rekomenduoja kasdien palaikyti pakankamą vitamino D kiekį. Vaikams iki vienerių metų siūloma vartoti 400 tarptautinių vienetų (TV), suaugusiesiems iki 70 metų – 600 TV, o vyresniems nei 70 metų – 800 TV per parą.
Žiemos metu vitamino D dažnai pritrūksta dėl nepakankamo saulės poveikio. Šio vitamino galima gauti iš riebios žuvies, kiaušinių trynių, kepenų, tačiau daugeliui žmonių praktiškiausia išeitis tampa maisto papildai.
Prieš pradedant vartoti didesnes vitamino D dozes patariama atlikti kraujo tyrimą. Optimalus vitamino D lygis laikomas 75 nmol/l ir daugiau, o ypač didelė rizika sveikatai siejama su rodikliu, nukrentančiu žemiau 15 nmol/l.
Gydytojai pabrėžia, kad vitaminas D nepakeičia skiepų ar kitų apsaugos priemonių. Vis dėlto jis gali tapti svarbia imuninės sistemos atrama, padedančia sumažinti sunkių gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų komplikacijų tikimybę šaltuoju metų laiku.