Medžiai, natūraliai formuojantys apvalias ir kompaktiškas lajas, yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori tvarkingo, lengvai prižiūrimo ir prognozuojamo sodo. Tokie augalai neauga labai aukšti, jų forma išlieka stabili, todėl jie idealiai tinka net ir mažiems sklypams.
Kamuolinės lajos medžiai vertinami dėl lėto augimo ir aiškios struktūros. Dėl genetinių savybių jie nesistiebia į viršų, o auga į plotį, sudarydami glotnią, taisyklingą lają, kuri metams bėgant tik nežymiai didėja.
Todėl tokie medžiai puikiai tinka ir didesniems sodams. Iš jų galima formuoti elegantiškas alėjas, žalius akcentus vejos centre ar struktūrines kompozicijas, kurios suteikia sodui tvarkos ir ritmo.
Vienas populiariausių pasirinkimų – paprastasis klevas ‘Globosum’. Tai lėtai auganti veislė, užauganti maždaug iki šešių metrų aukščio ir formuojanti tankią, apvalią lają. Šis klevas nereiklus dirvožemiui.
Kalninis klevas ‘Brillantissimum’ išsiskiria dekoratyviais, šviesiais pavasariniais lapais. Jis užauga iki maždaug penkių metrų ir puikiai tinka kaip šviesus akcentas sode.
Itin kompaktiška ir lėtai auganti veislė yra dviskiautis ginkmedis ‘Mariken’. Jis atsparus šalčiui, sausroms ir oro taršai, todėl ypač tinkamas miesto aplinkai.
Paprastoji katalpa ‘Nana’ vertinama dėl idealiai apvalios lajos ir didelių, širdies formos lapų. Šis medis greitai tampa ryškiu sodo akcentu ir vizualiu centru.
Manna uosis ‘Meczek’ – nedidelis medis, žydintis kvapniais žiedais ir rudenį pasipuošiantis šiltais lapų atspalviais. Jis tinka tiek sodinant pavieniui, tiek grupėmis.
Akacinė robinija ‘Umbraculifera’ formuoja labai tankią, skėčio formos lają. Ji gerai pakelia sausras ir skurdžias augimo sąlygas, todėl tinka sausesnėms, mažiau prižiūrimoms vietoms.
Taisyklinga ir labai kompaktiška laja būdinga ir dekoratyvinei vyšniai ‘Umbraculifera’. Ji auga lėtai ir beveik neveda vaisių, todėl aplinka išlieka švari, be nukritusių uogų.
Sidabrinė liepa ‘Hungary Globe’ išsiskiria tankia, simetriška laja ir puikiai tinka reprezentacinėms erdvėms, takams ar įvažiavimams apsodinti, kur svarbus tvarkingas, aiškus siluetas.
Nors šie medžiai natūraliai išlaiko apvalią formą, laikui bėgant laja gali per daug išsiplėsti. Norint išsaugoti tvarkingą vaizdą, kas kelerius metus rekomenduojamas formuojamasis genėjimas.
Daugumą kamuolinių medžių geriausia genėti vėlyvą žiemą, dar prieš pradedant brinkti pumpurams. Pirmojo stipresnio genėjimo metu pagrindinės šakos patrumpinamos, paliekant maždaug dvidešimties centimetrų ilgio atkarpas.
Vėlesniais metais genėjimas turėtų būti švelnesnis. Pakanka pašalinti iš pernykščių pjūvių išaugusias šakas ir šiek tiek praretinti lajos vidų, kad pagerėtų oro cirkuliacija ir į lają patektų daugiau šviesos.
Žaizdų po genėjimo paprastai tepti nereikia – pjūvio vietos geriau gyja natūraliai. Svarbu, kad genėjimo įrankiai būtų aštrūs ir švarūs, kad būtų išvengta nereikalingo audinių pažeidimo ir infekcijų.
Išimtis yra kamuoliniai klevai, kurie pavasarį gausiai leidžia sulą. Dėl to juos rekomenduojama genėti vasaros pabaigoje, rugpjūtį, ir vengti storų šakų šalinimo, kad medis būtų kuo mažiau silpninamas.
