Hortenzijos jau daugelį metų išlieka vienais mėgstamiausių sodo krūmų dėl įspūdingų žiedų ir ilgo dekoratyvumo. Norint be didelių išlaidų padauginti mėgstamas veisles, verta rinktis dauginimą iš sumedėjusių ūglių, vadinamų štobrais.
Šis būdas laikomas patikimu ir gana paprastu, o tinkamai paruošti štobrai leidžia išauginti stiprius, sveikus augalus. Po kelerių metų tokie krūmai atsilygina gausiu, vešliu žydėjimu.
Štobrais dauginamos hortenzijos pradedamos ruošti nuo tinkamų ūglių pasirinkimo. Tam naudojami vienmečiai, gerai sumedėję ūgliai, kurių ilgis siekia apie 15–20 centimetrų.
Ūgliai kerpami aštriomis žirklėmis taip, kad kiekviename gabalėlyje liktų du ar trys lapų mazgai. Apatinė pjūvio dalis daroma įstrižai, o viršutinė – tiesiai, kad sodinant būtų lengviau atskirti kryptį.
Dažniausiai štobrai imami vėlyvą rudenį, kai hortenzijos pereina į ramybės periodą. Tuo metu augalo gyvybiniai procesai sulėtėję, todėl ūgliai lengviau įsišaknija ir yra atsparesni nepalankioms sąlygoms.
Paruošti štobrai sodinami į vazonėlius su puriu, vandeniui laidžiu durpių ir smėlio mišiniu. Norint paspartinti šaknų formavimąsi, apatinį galiuką galima pamirkyti šaknų augimą skatinančiame preparate.
Pasodinti štobrai laistomi saikingai, kad substratas būtų nuolat drėgnas, bet ne šlapias. Vazonėlius rekomenduojama laikyti vėsioje vietoje, kur temperatūra svyruoja apie 0–5 laipsnius šilumos.
Kai kurie sodininkai vazonėlius įkasa tiesiai į dirvą sode. Tokiu atveju būtina juos apsaugoti nuo šalčio, uždengiant eglišakėmis, agroplėvele ar kitu apsauginiu sluoksniu.
Maždaug po dviejų mėnesių pradeda formuotis šaknys. Pastebėjus, kad augalai įsišaknijo, laistymą galima šiek tiek sumažinti, o substratą papildyti nedideliu kiekiu trąšų, kad augalams nepritrūktų maisto medžiagų.
Su persodinimu į atvirą gruntą skubėti nereikėtų. Jauni hortenzijų daigai labai jautrūs šalnoms, todėl saugiausia juos sodinti tada, kai orai tampa stabilūs – dažniausiai nuo gegužės vidurio.
Perkėlus štobrus į nuolatinę vietą, dalis jų gali neprigyti, todėl visada verta pasiruošti daugiau sodinukų. Tai natūrali proceso dalis, ypač auginant jaunus augalus.
Kitas dauginimo būdas – pirmiausia leisti štobrams išauginti žalius ūglius, vėliau juos persodinti į atskirus vazonėlius. Tik po metų ar dviejų tokios hortenzijos perkeliamos į nuolatinę vietą sode.
Vieta hortenzijoms turi būti parinkta atsižvelgiant į jų rūšį. Sodo hortenzijos geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, o šluotelinės mėgsta daugiau saulės, tačiau nemėgsta svilinančių vidurdienio spindulių.
Dirva turi būti derlinga, puri ir gerai sulaikanti drėgmę. Sunkią ar pernelyg lengvą žemę būtina pagerinti kompostu, durpėmis, žieve ar specialiu hortenzijoms skirtu substratu.
Sodinant iškasama duobė, bent du kartus platesnė už šaknų gumulą. Daigas statomas grunto lygyje, užpilamas žeme, lengvai suspaudžiamas ir gausiai palaistomas.
Aplink augalą rekomenduojama paskleisti mulčio sluoksnį, kuris padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos šaknis. Rudenį pasodintas hortenzijas būtina papildomai apsaugoti nuo šalčio.
Nors žiedų tokiu atveju gali tekti palaukti ilgiau, gerai įsišaknijęs augalas vėliau džiugins stipriu augimu ir gausiu žydėjimu.
