Vėžys gali būti neišvengiama ląstelių dalijimosi, o kartu ir gyvybės pasekmė. Tačiau Jungtinėse Valstijose pasiekta didelė pažanga kovojant su šia bauginančia liga – užfiksuotas rekordinis 70 procentų penkerių metų išgyvenamumas pacientų, kuriems vėžys diagnozuotas 2015–2021 metais.
Didžiausias išgyvenamumo šuolis pastebėtas esant pažengusioms ar anksčiau dažniausiai mirtinai pasibaigdavusioms vėžio formoms.
Ankstyvesnė ligos diagnostika, pagerintos patikros programos ir gydymo metodai, taip pat mažėjantis rūkymo paplitimas padėjo nuo 1991 iki 2023 metų Jungtinėse Valstijose išvengti 4,8 milijono mirčių nuo vėžio. Tai 3 256 800 vyrų ir 1 555 300 moterų suteikė naują galimybę gyventi.
Šiuos duomenis pateikė Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society, ACS) mokslininkai, juos apibendrinę naujausiame leidinyje „Cancer Statistics 2026“.
Rekordinis išgyvenamumas – mokslo pažangos rezultatas
„Šiandien septyni iš dešimties žmonių išgyvena su vėžiu penkerius metus ar ilgiau, palyginti su vos puse pacientų septintajame dešimtmetyje“, – teigia vėžio epidemiologė ir pagrindinė ataskaitos autorė Rebecca Siegel.
„Ši stulbinanti pergalė daugiausia yra dešimtmečius trukusių vėžio tyrimų rezultatas. Jie suteikė gydytojams veiksmingesnių priemonių ir daugelį vėžio formų pavertė nebe mirties nuosprendžiu, o lėtine, valdomai gydoma liga.“
2026 metų ataskaita žymi 75-uosius metus, kai ACS nuosekliai skelbia vėžio išgyvenamumo statistiką, taip prisidėdama prie visuomenės informavimo ir sveikatos politikos gerinimo.
Dokumente pateikiami naujausi, gyventojų lygmeniu surinkti duomenys apie sergamumo rodiklius iki 2022 metų ir mirtingumo rodiklius iki 2023 metų. Tokia kelių metų „atsarga“ būtina dėl laiko, reikalingo informacijai surinkti, patikrinti, suvienodinti ir paskelbti.
Vėžys – vis dar antroji pagrindinė mirties priežastis
Vėžys yra antra pagrindinė mirties priežastis JAV po širdies ir kraujagyslių ligų. Vis dėlto bendras penkerių metų išgyvenamumas pasiekė aukščiausią lygį istorijoje: nuo 49 procentų pacientų, kuriems diagnozė nustatyta aštuntajame dešimtmetyje, iki 70 procentų tiems, kuriems vėžys diagnozuotas 2015–2021 metais.
Dar labiau išaugo pažengusio vėžio stadijų, kai liga jau išplitusi į kitas kūno dalis, išgyvenamumas – jis padvigubėjo ir daugiau: nuo 17 procentų dešimtojo dešimtmečio viduryje iki 35 procentų 2015–2021 metais.
Tačiau išgyvenamumo rodikliai labai skiriasi priklausomai nuo vėžio rūšies.
Didžiausi ir mažiausi išgyvenamumo rodikliai
Pasak tyrėjų, šiuo metu didžiausias penkerių metų išgyvenamumas fiksuojamas sergant skydliaukės (98 proc.), prostatos (98 proc.), sėklidžių (95 proc.) ir odos melanomos (95 proc.) vėžiu. Tuo tarpu mažiausias išgyvenamumas nustatytas sergant plaučių (28 proc.), kepenų (22 proc.), stemplės (22 proc.) ir kasos (13 proc.) vėžiu.
Sergamumo ir mirtingumo rodikliai skiriasi ir pagal socialinius, ekonominius, rasinius bei etninius veiksnius. Pavyzdžiui, Amerikos indėnai turi didžiausius mirtingumo nuo vėžio rodiklius – jų mirtingumas nuo inkstų, kepenų, skrandžio ir gimdos kaklelio vėžio yra maždaug dvigubai didesnis nei baltųjų gyventojų.
Ryškūs ir geografiniai skirtumai, dažnai susiję su valstijų ir vietos sveikatos politika, sveikatos draudimo prieinamumu ir jo kaina. Dėl to mirtingumas nuo vėžio svyruoja nuo 122–128 mirčių 100 000 gyventojų Jutoje, Havajuose, Niujorke ir Kolorado valstijoje iki 178–180 mirčių 100 000 gyventojų Vakarų Virdžinijoje, Misisipėje ir Kentukyje.
Prevencija ir skiepai – ne visur vienodai prieinami
Smarkiai skiriasi ir prevencinių priemonių taikymas. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV, HPV) vakcinacijos apimtys tarp 13–17 metų berniukų ir mergaičių svyruoja nuo 38 procentų Misisipėje iki 84 procentų Rod Ailande.
Visoje šalyje mirtingumas nuo vėžio tarp vaikų sumažėjo daugiau nei du trečdalius – nuo 6 mirčių 100 000 gyventojų 1970 metais iki 2 mirčių 100 000 gyventojų 2023 metais.
Panašios tendencijos stebimos ir tarp paauglių: jų mirtingumas nuo vėžio sumažėjo nuo 7 mirčių 100 000 gyventojų iki 3 mirčių 100 000 gyventojų. Didelę šio sumažėjimo dalį lėmė geresni leukemijos gydymo rezultatai, pasiekti optimizavus gydymo schemas.
Pandemijos poveikis ir ateities prognozės
Laiko veiksnys taip pat turi reikšmės. Artimiausiais metais gydytojai gali sulaukti daugiau pažengusio vėžio atvejų dėl COVID-19 pandemijos metu sutrikusių patikros programų ir pavėluotų diagnostikos procedūrų. Pavyzdžiui, sumažėjus išangės ir storosios žarnos (kolorektalinio) vėžio patikrai pandemijos laikotarpiu, prognozuojama, kad iki 2040 metų dėl to gali įvykti iki 7 000 papildomų mirčių. Vis dėlto pastaraisiais metais stebimas patikros atsigavimas, ypač išmatų tyrimų pagrindu, gali šią prognozuojamą žalą sumažinti.
Ataskaitoje pateikiamos ir prognozės dėl būsimo sergamumo ir mirtingumo. 2026 metais Jungtinėse Valstijose numatoma daugiau nei 2 100 000 naujų vėžio atvejų (apie 5 800 per dieną) ir beveik 630 000 mirčių (apie 1 720 per dieną).
Didžiausią mirtingumo dalį ir toliau sudarys plaučių vėžys – prognozuojama, kad jis nusineš daugiau gyvybių nei antroje vietoje esantis kolorektalinis vėžys ir trečioje vietoje esantis kasos vėžys kartu sudėjus.
Ateities pažangai reikalingas stabilus finansavimas
Nors išgyvenamumo rodikliai gerėja, tolesnė pažanga nėra savaime suprantama. Jai grėsmę kelia augantis sergamumas dažniausiomis vėžio rūšimis – krūties, prostatos ir kasos vėžiu.
„Grėsmės vėžio tyrimų finansavimui ir rimti iššūkiai užtikrinant gyventojų galimybes gauti sveikatos draudimą gali sustabdyti arba net sugriauti pasiektą pažangą ir sulėtinti būsimus proveržius“, – įspėja ACS generalinis direktorius Shane’as Jacobsonas.
„Negalime sustoti. Dar labai daug darbo laukia priešakyje.“
