Žiniasklaidoje nuskambėjus atvejui, kai vienos politinės partijos lyderis viešai prisipažino, jog jo politinių susibūrimų metu, pasitelkus vaizdo fiksavimo priemones ir veidų atpažinimo technologijas, renkama ir analizuojama informacija apie dalyvius, imta kelti tokių veiksmų teisėtumo klausimą. Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl konkretaus politinio renginio Elektrėnuose. Teisės firmos „Sorainen“ partnerė Miglė Dewsbury teigia, kad tokie politiko komandos veiksmai galimai prieštarauja ir etikos, ir teisės normoms.
M. Dewsbury teigimu, nors minimas renginys buvo viešas, dalyvių filmavimas ar fotografavimas siekiant rinkti apie juos informaciją gali pažeisti tiek visoje Europos Sąjungoje taikomo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir nuo 2024 m. galiojančio Dirbtinio intelekto akto (EU AI Act), tiek jų principus įtvirtinančio Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad politinio pobūdžio renginys savo esme skiriasi nuo bet kurio kito viešo renginio. Pats dalyvavimas tokiame renginyje, dalyvių naudojama simbolika, pasisakymai, veido išraiškos leidžia daryti išvadas apie jų politines pažiūras, o pastarosios pagal BDAR yra priskiriamos specialiųjų kategorijų asmens duomenims. Jiems taikoma itin griežta apsauga. Tokius duomenis tvarkyti galima tik su aiškiai išreikštu dalyvių sutikimu arba jei tam yra rimtas teisinis pagrindas“, – pažymi M. Dewsbury.
Pasak teisininkės, nagrinėjamu atveju nėra jokios informacijos nei apie aiškiai išreikštus dalyvių sutikimus, nei apie kitą teisėtą duomenų tvarkymo pagrindą. Be to, filmuojant susitikimo su Seimo nariu dalyvius, galimai pažeistos ir kitos BDAR nuostatos, įskaitant asmens duomenų rinkimo minimizavimo principą, pareigą informuoti dalyvius apie asmens duomenų rinkimą ir jo tikslus, taip pat poveikio duomenų apsaugai vertinimo reikalavimus.
Su naujomis technologijomis – naujos grėsmės
Teisininkės teigimu, turbūt svarbiausias šios situacijos aspektas yra tai, kad asmenų atvaizdai buvo fiksuojami, kaip pripažįsta pats politikas, siekiant rinkti profiliavimą leidžiančią informaciją. Tam, tikėtina, buvo naudojamos ar ketinta naudoti technologijos, leidžiančios automatiškai atpažinti veidus ir sieti juos su kitais duomenų šaltiniais, pavyzdžiui, socialinių tinklų paskyromis. Tokios priemonės suteikia galimybę spręsti apie asmenų politines pažiūras ir pagal jas juos kategorizuoti. M. Dewsbury įsitikinimu, tai yra itin pavojinga teritorija.
„Sorainen“ partnerė pabrėžia, kad toks asmenų stebėjimas gali būti neteisėtas pagal ES Dirbtinio intelekto akto nuostatas. Šiame akte draudžiamas bet koks nuotolinis biometrinių duomenų atpažinimo priemonių naudojimas viešose erdvėse, išskyrus labai siauras išimtis, kai tai daroma teisėsaugos tikslais. Aktas taip pat draudžia biometrinį profiliavimą pagal politines pažiūras, o asmenų atvaizdų fiksavimas siekiant rinkti apie juos informaciją sudaro tam visas prielaidas“, – pažymi M. Dewsbury.
Be to, kaip skelbiama, dalis filmuojamų asmenų galėjo būti nepilnamečiai, o BDAR jų asmens duomenų apsaugai taiko dar griežtesnius reikalavimus. Itin aukšti apsaugos standartai taikomi ir visiems biometriniams asmens duomenims, tarp jų – asmens veido atvaizdams ir veidų atpažinimo šablonams.
Asmens duomenų apsauga – demokratijos saugiklis
Anot teisininkės, tai nereiškia, kad viešuose politiniuose renginiuose apskritai negali būti filmuojama ar fotografuojama. Svarbu, kokiu tikslu tai daroma, ar laikomasi proporcingumo principo, ar asmenys apie tai tinkamai informuojami. Pavyzdžiui, renginys gali būti filmuojamas dėl viešojo intereso – rengiant naujienų reportažą ar informuojant visuomenę. Tokiu atveju fiksavimo apimtis turi būti proporcinga šiam tikslui: konkretūs asmenys neturi būti išskiriami, jų atvaizdas negali būti naudojamas analizei, jungiamas su kitais duomenų šaltiniais ar naudojamas „juodųjų sąrašų“ sudarymui.
„Vis dėlto, kalbant apie asmens duomenų apsaugą politiniuose procesuose, svarbiausia nėra techniniai niuansai, o tai, kas čia iš tiesų pastatyta ant kortos. O tai – laisvė dalyvauti politiniame ir pilietiniame gyvenime be spaudimo ar persekiojimo baimės. Neteisėtas asmenų stebėjimas, duomenų apie juos rinkimas gali slopinti drąsą būti aktyviais piliečiais ir dalyvauti demokratijoje, riboti saviraiškos laisvę ir kurti baimės atmosferą, kai pradedama galvoti apie galimas dalyvavimo viename ar kitame politiniame renginyje, proteste ar politinės pozicijos reiškimo pasekmes“, – teigia M. Dewsbury.
„Sorainen“ partnerės manymu, daugeliui BDAR ar ES Dirbtinio intelekto akto nuostatos neretai atrodo kaip perteklinis reglamentavimas, kuriuo verslui ar kitoms organizacijoms užkraunama papildoma administracinė našta. Tačiau, pasak M. Dewsbury, šie teisės aktai yra skirti apsaugoti pagrindines žmogaus teises ir laisves, kurios sudaro prielaidas funkcionuoti demokratiškai ir laisvai visuomenei. Minimas atvejis dar kartą primena apie tokios apsaugos svarbą.
