Kartais atrodo, kad saulė ant stogo turėtų reikšti ir saulę kišenėje. Taupoma elektra, mažesnės sąskaitos, ilgainiui – net pelnas. Tačiau Visvaldas Liužinas tokio scenarijaus šiemet nesulaukė. Jo įmonė pasistatė saulės elektrinę be jokių valstybės subsidijų, o štai tiekėjas – vis tiek atsiuntė netikėtą sąskaitą. Ir ne bet kokią, o beveik 180 eurų.
Vyras ne tik investavo savo lėšas, bet dar ir tikėjosi, kad sukaupti 8 tūkstančiai kilovatvalandžių užtikrins žiemos ramybę. Deja, viskas išgaravo kartu su pasibaigusia sutartimi. Tiekėjas pateikė naujus planus – su privalomu mėnesiniu mokesčiu, siekiančiu 110 eurų (be PVM). Kam? Už ką? Atsakymo niekas nepateikė. Telefonu – tyla, pažadai, kad vadybininkas susisieks, ir… nieko.
Kai galiausiai tiekėjas buvo priverstas reaguoti, situacija jau buvo įsisenėjusi. Nors Liužinas sutarties nepratęsė, sąskaitą vis tiek gavo. Tik po atkaklaus spaudimo bendrovė „Elektrum” pripažino – padaryta klaida. Vėliau oficialiai pažadėjo: sutartis bus nutraukta atgaline data. Ar tai ramina? Nebūtinai.
Saulės elektrinių turėtojai – tarsi nepageidaujami svečiai
Ekspertai atvirai sako, kad gaminantys vartotojai tiekėjams tampa neparankūs. Jų perteklinę energiją biržoje reikia supirkti pigiai, o vartotojui grąžinti – jau brangiau. Dėl šios priežasties tiekėjai fiksuoja milijoninius nuostolius. Vien per vienerius metus – 16 milijonų eurų.
Tad kai kurių tiekėjų strategija gana paprasta: branginti paslaugas, siūlyti naujus planus su papildomais mokesčiais, o galiausiai – atgrasyti klientus. Tokiu būdu bandoma perkelti atsakomybę ant gaminančių vartotojų pečių.
Pasak reguliavimo tarybos vadovo Renato Pociaus, tiekėjai nebeapsimeta – gaminančių vartotojų jie tiesiog vengia. Nuo biržos kainų svyravimų tiekėjams nukenčia pelnai, tad natūraliai ieškoma būdų, kaip šias netektis padengti. Šiuo metu svarstomas variantas – papildoma dedamoji visiems be išimties elektros vartotojams.
Seimo planai: papildomas mokestis visiems
Energetikos ministerija jau siūlo rinkti papildomus pinigus iš visų vartotojų. Skaičiavimai rodo, kad gaminantiems vartotojams sąskaitos galėtų padidėti apie 5–6 eurais per mėnesį, o tiems, kurie elektrinių neturi – 56 centais. Ministerijos atstovas Airidas Daukšas aiškina, kad šis mokestis būtų susietas su kiekviena į tinklą atiduota pertekline kilovatvalande.
Verslininkas V. Liužinas tokiais sprendimais pasitikėjimo nebeturi. Jo nuomone, visa sistema kuriama tam, kad būtų lengviau atimti pinigus. Ir šis atvejis nėra vienetinis – tokių istorijų jau girdėti ne viena. Panašu, kad verslininkų investicijos ir planai dažnai susiduria su administracine siena, o paaiškinimų – mažai.
Parama taip pat mažėja
Kita naujiena – valstybės parama saulės elektrinėms ir kaupikliams šiemet bus gerokai mažesnė. Jei pernai buvo skirta kur kas daugiau, šiemet numatyta suma sumažinta keturis kartus. Ekspertai aiškina – subsidija nebeatitinka realybės. Tais laikais, kai už kilovatą buvo skiriami 323 eurai, įrangos kainos buvo visai kitokios. Dabar – jos sumažėjo daugiau nei perpus.
Visgi saulės elektrinės, pasak specialistų, išlieka patrauklios. Tik svarbu įvertinti vietą, šešėlio kiekį, įrangos kokybę ir montavimo kaštus. Antraip atsipirkimas gali gerokai išsitęsti. Anot M. Nagevičiaus, jeigu elektrinė įrengta prastomis sąlygomis, ją atsiperkančia daro tik gauta parama.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 170 tūkstančių gaminančių vartotojų. Dalis jų jau suprato – saulė šviečia ne visiems vienodai. Nors elektra gaminama nuosavoje stogo aikštelėje, realybėje vis tiek tenka skaityti sąskaitas, aiškintis su tiekėjais ir stebėti naujas įstatymų pataisas.
