Aplenkėme net ir Vokietiją: pagal šį rodiklį Lietuva demonstruoja ženkliai geresnius rezultatus
Lietuva pagrįstai didžiuojasi savo lazerių industrija – šalies įmonių kuriamos technologijos naudojamos geriausiuose pasaulio universitetuose ir mokslo centruose. Tačiau kol visuomenės dėmesys daugiausia krypo į fizikos ir inžinerijos pasiekimus, Lietuvos ekonomikoje tyliai įvyko dar reikšmingesnis lūžis.
2025 metais tarp didžiausių mokesčių mokėtojų atsirado tokios įmonės kaip „Vinted“ ir „Nord Security“, kurios nėra tradiciniai gamintojai, o aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportuotojos.
Šiandien tikroji Lietuvos eksporto jėga slypi ne produktuose, kuriuos supakuojame į dėžes, bet paslaugose, perduodamose skaitmeniniais kanalais. Prieš kelis dešimtmečius pradėję nuo skambučių centrų, dabar tampame aukščiausio lygio paslaugų centru, kurį Vakarų korporacijos renkasi ne dėl mažesnių kaštų, o dėl kokybės, patikimumo ir kompetencijos.
Lietuvos banko duomenys aiškiai parodo šio pokyčio mastą. 2025 metų trečiąjį ketvirtį šalies paslaugų eksportas pasiekė 6,6 mlrd. eurų ir buvo maždaug 12 procentų didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Dar svarbiau tai, kas lieka šalies viduje – paslaugų sektorius generuoja reikšmingą perviršį, kuris subalansuoja prekių prekybos deficitą. Tuo pačiu laikotarpiu paslaugų balanso perviršis siekė 2,7 mlrd. eurų, arba apie 12,7 procento ketvirčio BVP, ir tapo vienu pagrindinių veiksnių, stiprinančių šalies einamąją sąskaitą.
Nors transporto paslaugos vis dar sudaro apie 43 procentus viso paslaugų eksporto, ryškiausi pokyčiai vyksta informacinių technologijų, finansinių paslaugų ir verslo procesų valdymo srityse. Būtent čia kuriama didžiausia pridėtinė vertė ir sparčiausiai auga atlyginimai bei mokesčių įplaukos.
Dar prieš dešimtmetį Vakarų įmonės Lietuvą rinkosi pirmiausia dėl palyginti mažesnės kainos. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė – sprendimą lemia kompetencija. Tai patvirtina ir tarptautiniai reitingai. „IMD World Digital Competitiveness Ranking 2025“ reitinge Lietuva pakilo į 17 vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis kaip Estija, Vokietija, Austrija ar Jungtinė Karalystė.
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, vidutinis atlyginimas Lietuvos startuoliuose 2024 metų pirmąjį pusmetį siekė apie 4600 eurų (bruto) ir gerokai viršijo šalies vidurkį. Tai aiškus signalas, kad Lietuva nebėra „pigių rankų“ šalis. Mūsų konkurencinis pranašumas – gebėjimas spręsti sudėtingas problemas, prisiimti atsakomybę ir dirbti vakarietišku tempu.
Lietuvos specialistams šiandien patikimi nebe paprasti techniniai darbai, o sudėtingi finansų, apskaitos, atitikties, klientų patirties ir strateginio verslo vystymo procesai. Užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas Andžejus Rynkevičius pabrėžia, kad požiūris į Lietuvoje teikiamas paslaugas iš esmės pasikeitė. Pasak jo, užsienio įmonės ieško ne pigiausios darbo jėgos, o patikimumo, kultūrinio artumo ir aukščiausios kompetencijos. Lietuviai vis dažniau vertinami kaip strateginiai partneriai, o ne kaip aptarnaujantis personalas.
Šis lūžis yra itin svarbus. Kai Skandinavijos ar JAV bendrovė savo finansų apskaitą, IT saugumą ar klientų aptarnavimą patiki komandai Vilniuje ar Kaune, ji perka ne tik darbo valandas, bet ir ramybę, stabilumą bei vakarietišką darbo etiką.
Dažnai vis dar klaidingai manoma, kad valstybė turi rinktis tarp gamybos ir paslaugų. Tačiau praktika rodo, kad didžiausią vertę kuria būtent šių sričių sinergija. „Investuok Lietuvoje“ 2024 metų ataskaitoje nurodoma, kad pagal sukurtų darbo vietų skaičių technologijų sektorių aplenkė tik verslo paslaugų sektorius, o dauguma šių darbo vietų yra glaudžiai susijusios su aukštosiomis technologijomis.
Šiandien Lietuvoje veikia nebe tik skambučių centrai, bet ir kibernetinio saugumo padaliniai, finansinių technologijų atitikties centrai, programinės įrangos kūrimo ir vystymo bazės. Lietuvos banko duomenimis, vien finansinių paslaugų eksportas nuo 2022 metų augo ne procentais, o kartais – tai rodo struktūrinį, o ne laikino pobūdžio pokytį.
Pasak A. Rynkevičiaus, vienas didžiausių Lietuvos privalumų yra lankstumas ir gebėjimas greitai integruotis į užsienio įmonių vidinę kultūrą. Didelėms tarptautinėms korporacijoms dažnai trūksta greičio ir lankstumo, o bendradarbiaudamos su lietuvių komandomis jos iš karto pajunta prieigos prie aukštos kvalifikacijos talentų naudą. Technologijos yra svarbios, tačiau būtent žmogiškasis faktorius – proaktyvus problemų sprendimas, sklandi komunikacija ir kultūrinis artumas – paverčia Lietuvą pasaulinio lygio paslaugų centru.
Žvelgiant į ateitį, tampa aišku, kad norint išlaikyti spartų augimą Lietuva turi sąmoningai pozicionuoti save kaip aukštos pridėtinės vertės profesionalų valstybę. Tam būtina kryptingai orientuoti švietimo sistemą į eksportuojamas kompetencijas – ne tik inžineriją, bet ir finansų analizę, projektų valdymą, verslo procesų optimizavimą bei daugiakalbį klientų aptarnavimą.
Ne mažiau svarbi ir konkurencinga mokesčių aplinka, nes paslaugų eksportas yra itin jautrus darbo jėgos apmokestinimui. Šio sektoriaus pagrindinė „žaliava“ yra žmogus, todėl darbo mokesčių konkurencingumas tampa kritiniu veiksniu siekiant išlaikyti talentus ir pritraukti naujus projektus.
Galiausiai būtina nuosekliai formuoti šalies įvaizdį. Pasaulis jau žino apie lietuviškus lazerius, tačiau atėjo metas plačiau pristatyti ir tai, kad Lietuva yra vieta, kur efektyviai valdomi tarptautiniai nuotoliniai procesai ir teikiamos sudėtingos verslo paslaugos.
Lietuva jau įrodė, kad geba kurti pažangias technologijas. Dabar ji įrodo ir tai, kad gali sėkmingai valdyti pasaulinio masto verslo procesus, tapdama ne periferine, o strategiškai svarbia pasaulio ekonomikos dalimi.
