Tinkama dirvožemio kokybė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių daržo, sodo ir dekoratyvinių augalų sėkmę. Prieš prasidedant sezonui verta ne tik apžiūrėti žemę, bet ir įvertinti jos savybes bei, jei reikia, jas pagerinti. Tai leidžia iš anksto suplanuoti tręšimą, parinkti tinkamas augalų vietas ir išvengti situacijų, kai augalai skursta ar neduoda laukiamo derliaus.
Dirvos paruošimas prieš sezoną padeda augalams startuoti stipriau, o sodininkui – sutaupyti laiko ir lėšų vėliau. Net ir nedideli pakeitimai gali turėti didelę įtaką augalų augimui.
Kodėl verta patikrinti žemės kokybę prieš sezoną?
Dirvos kokybės patikrinimas leidžia įvertinti jos reakciją, kitaip tariant, pH reikšmę. Tai ypač svarbu tuomet, kai planuojama sodinti konkrečius augalus, nes skirtingos kultūros geriausiai auga nevienodomis sąlygomis. Žinodami dirvos pH, galime iš anksto ją pakoreguoti ir sudaryti augalams palankesnę aplinką.
Ne mažiau svarbus ir maisto medžiagų balansas. Nustačius, kokių mikro- ir makroelementų dirvoje trūksta, tręšimas tampa tikslingas ir efektyvus. Tuomet augalai auga stipresni, sveikesni, geriau dera, o trąšos nėra naudojamos „aklai“.
Pagrindinės geros dirvos savybės
Gera dirva pasižymi pakankamu organinės medžiagos kiekiu, nuo kurio priklauso jos derlingumas ir struktūra. Tokia žemė dažniausiai būna puri, trupininė, gerai sulaikanti drėgmę, bet kartu neleidžianti vandeniui užsistovėti. Organinė medžiaga yra pagrindinis augalų maisto šaltinis ir dirvos „gyvybės“ pagrindas.
Labai svarbi ir dirvos reakcija. Dauguma daržo ir sodo augalų geriausiai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje, tačiau kai kurie augalai mėgsta šarmines sąlygas. Todėl universalaus sprendimo nėra – dirvos savybės turi būti pritaikytos augalams, o ne atvirkščiai.
Neatsiejama geros dirvos savybė – pakankamas mineralinių medžiagų kiekis. Be jų augalai negali tinkamai formuoti šaknų, lapų ir žiedų, o jų atsparumas ligoms ir nepalankioms sąlygoms gerokai sumažėja.
Kaip patikrinti žemės kokybę namų sąlygomis?
Prieš sezoną dirvos būklę galima įvertinti dviem būdais. Tiksliausi yra profesionalūs laboratoriniai tyrimai, tačiau mėgėjiškame sode dažnai pakanka ir paprastesnių namų metodų. Reikia suprasti, kad jie suteikia tik apytikslę informaciją, bet leidžia susidaryti bendrą vaizdą.
Paprasčiausias būdas nustatyti pH – naudoti lakmuso popierėlius. Kitas populiarus metodas – acto ir sodos bandymas. Jei į dirvą įpylus acto atsiranda putojimas, žemė greičiausiai yra šarminė, o jei reakcija vyksta su soda – rūgšti. Jei reakcijos beveik nėra, dirva artima neutraliai.
Profesionalūs dirvos tyrimai rekomenduojami tuomet, kai auginama didesniais mastais arba siekiama labai tikslių rezultatų. Svarbu tyrimų neatlikti iš karto po tręšimo, nes tai iškreipia rezultatus ir neparodo tikrosios dirvos būklės.
Kaip pagerinti dirvą prieš sezoną?
Vienas svarbiausių darbų – dirvos įdirbimas. Perkasus ar supurenus žemę pagerėja jos aeracija, vanduo lengviau įsigeria, o šaknys gali laisviau augti. Tai ypač aktualu sunkesnėms, molingoms dirvoms.
Labai veiksminga dirvą praturtinti kompostu ar biohumusu. Šios natūralios trąšos didina organinės medžiagos kiekį ir aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis. Smėlingoms dirvoms naudinga papildoma organika, o sunkesnėms – smėlis, padedantis pagerinti jos struktūrą.
Jei reikia koreguoti dirvos reakciją, per rūgšti žemė kalkinama, o per šarminė – parūgštinama durpėmis ar specialiomis trąšomis. Šiuos darbus geriausia atlikti iš anksto, kad dirva spėtų „susistovėti“ iki sodinimo.
Dažniausios klaidos vertinant dirvožemį
Viena dažniausių klaidų – dirvos tyrimai iš karto po tręšimo. Tokiu atveju rezultatai neatspindi realios situacijos ir gali klaidinti. Taip pat klaidinga imti mėginius iš netipinių vietų, pavyzdžiui, šalia takų, pastatų ar sklypo pakraščių.
Kita dažna klaida – dirvos vertinimas vien pagal išvaizdą. Spalva ar paviršiaus struktūra ne visada atspindi tikrąją dirvos būklę. Net ir vizualiai gera žemė gali būti per rūgšti ar stokoti svarbių elementų.
Kaip dažnai tikrinti dirvos kokybę?
Mėgėjiškame sode ar darže dirvos kokybę pakanka vertinti kas 2–3 metus. Dažniau tikrinti verta tuomet, jei buvo atliekami kalkinimo ar rūgštinimo darbai ir norima stebėti pokyčius.
Jeigu dirva intensyviai naudojama arba akivaizdžiai skurdi, tyrimus patartina kartoti kas 1–2 metus. Tai leidžia laiku pastebėti problemas ir užkirsti kelią dirvos nualinimui.
Ar kiekvieną dirvą būtina tręšti prieš sezoną?
Beveik kiekvienai dirvai prieš sezoną praverčia papildomas maisto medžiagų šaltinis, tačiau tręšimo intensyvumas turi priklausyti nuo jos būklės. Vienais atvejais pakanka organinių trąšų, kitais būtinos tikslingos mineralinės priemonės.
„Pavargusi“ dirva dažniausiai blogai laiko vandenį, yra kieta, sunkiai įdirbama, o joje augantys augalai lėtai auga ir dažniau serga. Pagrindinė tokios dirvos problema – organinės medžiagos ir maisto medžiagų trūkumas. Reguliarus komposto, mėšlo ar biohumuso naudojimas kartu su tinkama sėjomaina padeda palaipsniui atkurti dirvos gyvybingumą ir derlingumą.
