Pirmadienį į posėdį vėl renkasi Seimo darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
Pastarąjį kartą darbo grupė posėdžiavo sausio 14 d. Tą kartą savo poziciją pateikė Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), kuri iškėlė siūlymą apriboti visuomeninio transliuotojo vadovo kadencijas bei sumažinti prezidento į Tarybą deleguojamų asmenų skaičių.
Savo ruožtu posėdyje dalyvavę akademinės srities ekspertai teigė, kad susidariusią įtampą dėl LRT pataisų panaikintų visuomeninio transliuotojo Tarybos in corpore atsistatydinimas. Jie taip pat užsiminė, kad galbūt LRT valdysena būtų efektyvesnė, jeigu kuruoti tam tikrus klausimus būtų sukurta nepriklausoma visuomeninio transliuotojo valdyba.
Kaip skelbta, šią savaitę Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją „dėl mėginimo užvaldyti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
