2025 metų rudenį Lietuvos viešojoje erdvėje nuaidėjo precedento neturinti byla – Andrius Tapinas ir Laisvės TV pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Artūras Orlauskas bei su juo ir alternatyviosios žiniasklaidos veikėjais susijusias struktūras. Teismas ne tik įpareigojo paneigti šmeižikišką informaciją, bet ir priteisė solidžias kompensacijas – daugiau nei 116 tūkst. eurų.
Šis sprendimas tapo ne tik teisiniu, bet ir finansiniu išbandymu daliai atsakovų. Viena iš labiausiai nukentėjusių – viešoji įstaiga Nataiva, siejama su žurnaliste Rūta Janutienė ir valdoma jos sutuoktinio Algirdas Janutas. Ši įstaiga yra susijusi su internetinio kanalo OpTV kūrimu – platforma, ne kartą kritikavusia tradicinę žiniasklaidą bei valstybės institucijas.
Tačiau dabar pati „Nataiva“ atsidūrė sistemos, kurią dažnai kritikuodavo, gniaužtuose – antstolių spaudimas tapo toks intensyvus, kad įstaiga buvo priversta kreiptis į teismą, siekdama stabdyti arba konsoliduoti skolų išieškojimą.
Įstaiga tvirtino, jog tas pats teismo sprendimas vykdomas paraleliai per kelias antstolių kontoras, o tai, jų teigimu, sukuria situaciją, kai išieškomos sumos dubliuojasi ir reali finansinė našta gali viršyti teismo priteistą ribą. Esą didžioji dalis skolos – net 90 tūkst. eurų – jau padengta, tačiau šie argumentai neįtikino nei antstolės Nemira Šiugždaitė-Stakeliūnė, nei teismo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaujamas teisėjos Inga Vaišvilienė, konstatavo, kad antstolė veikė teisėtai, o „Nataiva“ nepateikė pakankamai įrodymų apie realiai sumokėtas sumas. Taip pat buvo atmestas prašymas sustabdyti išieškojimą iki galimo Aukščiausiojo Teismo sprendimo – kasacinis skundas buvo nepriimtas.
Ironiška, tačiau bandymas sumažinti finansinę naštą „Nataivai“ baigėsi dar viena nesėkme – teismas papildomai priteisė beveik 900 eurų bylinėjimosi išlaidų „Laisvės TV“ naudai. Tai tapo simboliniu priminimu, kad teisminiai ginčai ne tik kainuoja reputaciją, bet ir gilina finansines duobes.
Ši istorija atskleidžia platesnę problemą – kai alternatyvios žiniasklaidos veikėjai, dažnai pasisakantys apie sisteminį spaudimą, patys susiduria su teisinių sprendimų pasekmėmis. Ar tai taps pamoka atsakingesnei komunikacijai ar tik dar labiau pakurstys pasakojimą apie „persekiojimą“ – parodys laikas.
Kol kas viena aišku: šios bylos atgarsiai dar nesibaigė, o galutinis žodis gali būti tartas aukštesnėje instancijoje.
