Po pamokų keturiolikmetė Sofija grįžta namo su jausmu, kad galva „per pilna“. Telefonas jos rankose tampa greičiausiu būdu nusiraminti – trumpi vaizdo įrašai, žinutės ir žaidimai leidžia bent trumpam pabėgti nuo dienos įtampos. Tačiau vakare „dar kelios minutės“ ekrane išsitęsia, trumpėja miegas, o kitą rytą sunku susikaupti mokykloje ir namuose. „Kartais atrodo, kad telefonas padeda nusiraminti, bet vėliau jaučiuosi dar labiau pavargusi“, – sako Sofija, viena iš Lietuvoje vykdomo tarptautinio BootStRaP tyrimo dalyvių.
Sofijos istorija nėra išimtis – ji atspindi vis dažniau Europoje pastebimą tendenciją. Mokslininkai pabrėžia, kad problema slypi ne vien ekrano naudojimo trukmėje, bet ir tame, kodėl jauni žmonės prie jo nuolat sugrįžta. Nauja BootStRaP tyrėjų publikacija, paremta daugiau nei 2500 paauglių duomenimis iš devynių Europos šalių, rodo, kad internetas dažnai tampa pagrindiniu būdu tvarkytis su stresu, nerimu ar nemaloniomis emocijomis.
Skaitmeninė aplinka siūlo greitą palengvėjimą – atitraukimą, dėmesio nukreipimą ar trumpalaikį nusiraminimą. Tačiau paaugliai yra ypač pažeidžiami, nes jų savireguliacijos gebėjimai dar tik formuojasi. Ilgainiui tai gali lemti kontrolės praradimą ir neigiamą poveikį miegui, mokymuisi, santykiams bei emocinei savijautai.
„Analizuodami paauglių interneto naudojimą siekiame suprasti, kaip probleminis elgesys formuojasi sąveikaujant technologijų prieinamumui, individualiems rizikos veiksniams, emociniams procesams ir savikontrolės gebėjimams“, – teigia BootStRaP projekto Lietuvoje vadovas, LSMU Neuromokslų instituto mokslininkas dr. Julius Burkauskas. Pasak jo, svarbiausia yra ne tik tai, kiek laiko praleidžiama internete, bet ir kokią funkciją internetas atlieka jauno žmogaus emociniame gyvenime.
Specialistai pabrėžia, kad rūpinantis paauglių gerove neužtenka vien riboti laiką prie ekranų. Svarbu suprasti individualius rizikos veiksnius, emocijų reguliavimo ypatumus ir aiškiai atskirti laiką internete nuo kitų kasdienių veiklų. Toks balansas padeda palaikyti emocinę sveikatą ir mažina riziką, kad internetas taps pagrindine savijautos valdymo priemone.
BootStRaP tyrimas išsiskiria tuo, kad remiasi ne vien apklausomis. Paauglių kasdienė savijauta ir elgesys fiksuojami realiuoju laiku, naudojant specialiai sukurtą telefono programėlę ir periodinius klausimynus. Tai leidžia vertinti ryšius tarp interneto naudojimo, emocijų, dėmesio, impulsų kontrolės ir gebėjimo susikaupti natūraliame kasdienybės kontekste, o ne tik remtis prisiminimais.
„Jauni žmonės čia nėra pasyvūs stebimi objektai – jie įtraukiami į sprendimų kūrimą, programėlės dizainą ir dalijasi savo patirtimi“, – pabrėžia dr. Julius Burkauskas. Toks atviro mokslo principas leidžia kurti etiškus, jaunimui priimtinus ir praktiškai pritaikomus sprendimus.
Pagrindinis tyrimo tikslas – ne vien aprašyti problemą, bet ir rasti realius pagalbos būdus. Mokslininkai siekia anksti atpažinti paauglius, kuriems kyla didesnė probleminio interneto naudojimo rizika, suprasti impulsyvumo, emocijų ir kognityvinių procesų sąveiką bei pritaikyti šias žinias kuriant personalizuotas savivaldos priemones. Taip pat vertinamas ilgalaikis tokio elgesio poveikis jaunų žmonių sveikatai ir ekonominė našta visuomenei.
Gautos įžvalgos turėtų padėti formuoti rekomendacijas vyriausybėms ir institucijoms, kad skaitmeninės technologijos taptų saugesnės vaikams ir paaugliams. Tikslas – ne drausti, o padėti jauniems žmonėms naudotis technologijomis taip, kad jos stiprintų, o ne silpnintų jų emocinę ir psichologinę gerovę.
BootStRaP – tai tarptautinis mokslinis projektas, vykdomas 14 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę ir Australiją, o paauglių elgesys detaliai tiriamas devyniose Europos valstybėse. Surinkti duomenys leidžia mokslininkams susidaryti išsamų vaizdą apie jaunų žmonių interneto naudojimo įpročius, emocinę savijautą ir kasdienius elgesio modelius realiame gyvenime.
