Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito metu nustačius, kad valstybės rezervas kaupiamas neatsižvelgiant į pavojus bei yra valdomas su spragomis, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog Vyriausybė „nedelsdama imasi darbo“.
„Valstybės rezervo sandara bus nuosekliai reformuojama, atsižvelgiant į pasikeitusias grėsmes ir 2024 m. pabaigoje patvirtintą Nacionalinę rizikos analizę. Jau šį pusmetį bus patikslinti rezervo sudarymo principai ir kriterijai, atnaujintas Valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kad rezervas būtų tiesiogiai susietas su realiomis rizikomis ir poreikiais“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė Vyriausybės vadovė.
„Taip pat bus atlikta maisto rezervo kaštų ir naudos analizė ir parengtas ilgalaikis, ekonomiškai efektyvus modelis, garantuojantis stabilų maisto tiekimą krizių atvejais. Kartu bus tikslinamas gyventojų evakuacijos planas ir parengtas aiškus gyventojų aprūpinimo maistu algoritmas, apibrėžiant savivaldybių atsakomybes ir finansavimą“, – pabrėžė ji.
Be to, I. Ruginienė pažymėjo, kad svarstoma koreguoti ir valstybinio maisto rezervo formavimą.
„Vakar pasiūliau keisti ir patį valstybinio maisto rezervo formavimą – daugiau produktų pirkti tiesiogiai iš ūkininkų, o artėjant galiojimo pabaigai juos perduoti nepasiturintiems, o ne naikinti. Pavedžiau Maisto tarybai jau šį pavasarį pateikti konkrečius siūlymus, kaip šią sistemą iš esmės pagerinti“, – teigė ji.
Kaip skelbta, VK audito duomenimis, nuo 2022 iki 2025 metų pirmojo pusmečio valstybės rezervo atsargoms kaupti ir prižiūrėti buvo skirta 12,6 mln. eurų. Valstybės rezervą sudaro 665 skirtingos atsargų pozicijos – nuo medicinos priemonių iki maisto produktų, susisiekimo ir civilinės saugos priemonių. Visgi auditoriai nustatė, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi didžiosios dalies šių atsargų, jų kiekių ir terminų bei iki kada šios atsargos turi būti sukauptos, nors to reikalauja teisės aktai.
VK pažymi, kad kilus grėsmei valstybės saugumui valstybės rezervo maisto atsargos būtų naudojamos tik nuo septintos dienos. Pirmąsias 72 valandas gyventojai patys turėtų pasirūpinti maistu, o ketvirtą–šeštą dienomis maisto tiekimą turėtų užtikrinti savivaldybės. Visgi, auditas parodė, kad šis modelis nėra įteisintas, o savivaldybės reikiamų maisto atsargų nekaupia.
Taip pat nustatyta, kad dauguma Vyriausybės nustatytų metinių valstybės rezervo sukaupimo užduočių 2021–2024 m. nebuvo įvykdytos. Dėl to 2024-aisiais liko nepanaudota 37 proc. asignavimų, o dalis lėšų buvo panaudota kitoms valstybės rezervo tvarkytojų reikmėms.
Nustatyta ir tai, kad valstybės rezervui maisto produktų atsargos kaupiamos ne jas įsigyjant ir sandėliuojant, o rezervuojant pagal sutartis, nors toks sprendimas nebuvo pagrįstas kaštų ir naudos analize. Be to, atsargų saugojimo vietos parinktos neįvertinus didžiausių grėsmių ir galimų jų padarinių. Todėl kilus pavojui dalis valstybės rezervo atsargų gali būti neprieinamos.
Auditas parodė, kad nėra aiškiai suplanuota, kas būtų atsakingas už valstybės rezervo atsargų pristatymą į panaudojimo vietas. Dėl to kyla rizika, kad atsargos ekstremaliųjų situacijų metu gavėjų nepasieks laiku.
VK Vyriausybei ir kitoms už valstybės rezervą atsakingoms institucijoms pateikė 16 rekomendacijų. Jas įgyvendinus, dar šiemet būtų galima suplanuoti realiems pavojams pritaikytą valstybės rezervą, o iki 2030 m. patvirtinti jo sukaupimo planą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
