Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl rezoliucijos, kurioje kalbama apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad toks dokumentas neigiamai veiktų valstybės reputaciją. Visgi, jo vertinimu, ši rezoliucija neatspindi realios situacijos Lietuvoje.
„Joje ne viskas atspindi tą situaciją, kurioje yra Lietuva, – kai kas yra smarkiai užtirštinta. Žinoma, kad kitoms valstybėms kvestionuoti tai, ką daro Lietuvos atstovai, yra sudėtinga. Tokia rezoliucija mūsų reputacijai (gero – ELTA) neprideda“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Kita vertus, aš dar kartą pabrėšiu, kad ji neatspindi tos situacijos, kuri yra Lietuvoje. Lietuvoje yra labai aiškiai užtikrinta žiniasklaidos laisvė, užtikrinta žurnalistų apsauga (…) Esu įsitikinęs, kad visa tai ir tęsis. Politiniai įrankiai, suprantu, kad yra pasitelkiami įvairiausi, tačiau tam tikrų dalykų neturėtume persūdyti“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, EP trečiadienį diskutavo apie bandymą perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir demokratijai kylančią grėsmę. Ketvirtadienį ketinama apsispręsti dėl diskusiją lydėjusios rezoliucijos.
Rezoliucijoje išreiškiamas visiškas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, LRT ir pilietine visuomene bei griežtai smerkiami teisiniai, administraciniai ir politiniai bandymai pakenkti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui.
Taip pat daroma išvada, kad LRT finansavimo įšaldymas ir mažinimas be objektyvios ekonominės būtinybės yra politinis spaudimas, nesuderinamas su Lietuvos Konstitucija ir Europos žiniasklaidos laisvės aktu (EMFA). Tuo metu siūlomi pakeitimai, kuriais mažinamos LRT generalinio direktoriaus apsaugos nuo atleidimo priemonės, įskaitant paprastą balsų daugumą, slaptą balsavimą ir neaiškius motyvus, laikomi nesuderinamais su ES standartais ir konstitucinėmis garantijomis, nes jie sudarytų sąlygas savavališkam politiniam kišimuisi.
Rezoliucija ragina Lietuvos Seimą atmesti svarstomus pakeitimus, palaukti Venecijos komisijos nuomonės ir visapusiškai laikytis EMFA, ESBO gairių ir Europos standartų dėl žiniasklaidos nepriklausomumo.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to — kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
